Lentupio geležinkelio stotis
55°02′29″š. pl. 26°18′44″r. ilg. / 55.0414°š. pl. 26.3122°r. ilg.
Lentupio geležinkelio stotis | |
Lentupio stotis 1916 m. | |
Šalis | Baltarusija |
---|---|
Gyvenvietė | Lentupis |
Atidaryta | 1895 m. |
Lentupio geležinkelio stotis – geležinkelio stotis šiaurės vakarų Baltarusijoje, Lentupio miestelio pietinėje dalyje, netoli sienos su Lietuva.[1][2] Yra trys keliai. Buvęs geležinkelio mazgas, dabar – galinė pasienio su Lietuva stotis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1895 m. lapkričio 11 d. atidaryta Švenčionėlių–Berezvečės 750 mm vėžės siaurojo geležinkelio linija. 1895 m. prie Lentupio įrengta stotis,[3] stovėjusi apie 1,5 km į šiaurės vakarus (link Švenčionėlių) nuo dabartinės stoties.[4] Per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijos imperijos kariuomenė fronto aprūpinimui 1915 m. nuo Lentupio iki Kabilninko nutiesė 600 mm vėžės siauruką, o 1916–1917 m. sujungė Lentupį plačiuoju geležinkeliu su Pabrade. Lentupis tapo mazgine stotimi su 3 vėžių geležinkeliais: 1435, 750 ir 600 mm.[5]
Po karo Lentupio stotis pateko Lenkijos geležinkelių žinion. Siaurukas į Kabilninką išardytas, vėliau atstatytas platesnės, 750 mm, vėžės ir pratęstas iki Naročiaus. 1922–1923 m. iki 1435 mm vėžės praplatintas siaurojo geležinkelio ruožas Lentupis–Pastovys. Tarpukariu Lentupio stotis aptarnavo dvi geležinkelio linijas: Pabradės–Krulevščynos (plačiojo) ir Švenčionėlių–Naručio (siaurojo). Sovietmečiu siaurasis geležinkelis išardytas: 1959–1960 m. uždarytas ruožas iki Naročiaus, 1967–1968 m. – iki Švenčionių.[5] 1980 m. nutiesus Adutiškio–Didžiasalio geležinkelį, stotis perėjo Pabaltijo geležinkelių Vilniaus skyriaus žinion, o 1995 m. sugrąžinta Baltarusijos geležinkeliams.[6] 2000–2001 m. nutraukus susisiekimą su Pabrade, tapo galine ruožo stotimi.
2007 m. Lentupio geležinkelio stotyje buvo pastatytas biustas, skirtas atminti Saldutiškio dvarininką, karo inžinierių Boleslovą Jaloveckį.[7]
Pabradės–Kruleuščynos geležinkelio ruožas | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Станция Лынтупы (Railwayz.info)
- ↑ http://retromap.ru/1619851_z13_55.036822,26.314487
- ↑ Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
- ↑ Rusijos imperijos topografinis žemėlapis, lapas XII-5
- ↑ 5,0 5,1 2244. Первое ОПП (Свенцянско-Березвечская ж.д.), Энциклопедия узкоколейных железных дорог бывшего СССР «Младший Брат». Archyvuota 2014-01-05. Nuoroda tikrinta 2023-08-13.
- ↑ Станция Лынтупы. Parovoz.com (tikrinta 2023-08-12).
- ↑ „Saldutiškio dvaro istorija: apie ką byloja šaltiniai...“. udiena.lt. 2015-07-09. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.