Per II pasaulinį karą Lauciūnų gyventojus nacių administracija įtarinėjo remiant Rokiškio apskrityje veikiančius tarybinių partizanus. Vykdydamas didelę baudžiamąją akciją prieš juos, nacių baudžiamasis dalinys 1943 m. spalio 13 d. kaimą sudegino; tos akcijos metu sudeginti ir Miliūnų bei Šlapekių kaimai. Baudėjai, Lauciūnų gyventojus išvarę iš namų, sodybas apiplėšė ir padegė; sudegintos 7 (kitais duomenimis, 8), liko nesudegintos 2 sodybos. Gyventojus baudėjai išvežė į Rokiškį, bet vėliau paleido, kai Vyžuonų urėdas baudėjus įtikino, kad Lauciūnų gyventojai ryšių su tarybinių partizanais nepalaikė ir jų nerėmė. Sudegintų Miliūnų, Lauciūnų ir Šlapekių kaimų atminimui 1960 m. atidengtas paminklinis akmuo, 1978 m. pastatytas memorialinis ansamblis.[2]