Lankasteriai

Lankasterių rožė

Lankasteriai (angl. Lancaster, House of Lancaster) – Anglijos karališkoji giminė, Plantagenetų giminės atšaka.

Istorija

Dinastijos pradininku laikomas Anglijos karalius Henrikas IV, valdęs šalį nuo 1399 m. iki 1413 m. Lankasterių vardas atsirado 1267 m., kai Anglijos karalius Henrikas III sūnui Edmundui paskyrė Lankasterio erlo titulą. Edmundo anūkas Henrikas 1351 m. tapo Lankasterio kunigaikščiu. Henriko duktė Blanša ištekėjo už Anglijos karaliaus Eduardo III, kurių trečiasis sūnus Jonas Gentietis paveldėjo Lankasterių titulą ir valdas. Jono Gentiečio sūnus Henrikas 1390 m. dalyvavo Kryžiuočių ordino vykdytoje Vilniaus apsiaustyje. 1399 m. Henrikas dalyvavo nušalinant nuo valdžios Anglijos karalių Ričardą II, o tų pačių metų spalio 13 d. buvo karūnuotas kaip Henrikas IV. Dinastijai taip pat priklausė Henrikas V ir Henrikas VI. 1461 m. Ričardo Jorkiečio sūnus Eduardas IV nuvertė Henriką VI ir tapo pirmuoju Jorkų dinastijos karaliumi. Kiek anksčiau Eduardo III penktojo sūnaus Edmundo iš Langlio (1385 m. – Jorko kunigaikštis) palikuonys pareiškė pretenzijas į Anglijos sostą. Tuomet valdęs psichikos liga sergantis karalius Henrikas VI (Lankasterių giminės) tam neprieštaravo, bet jorkų užmačioms pasipriešino karalienė Margarita Anžu, norėjusi, kad karaliumi taptų jos sūnus, Velso princas Eduardas, – dėl to kilo dinastinis Baltosios ir Raudonosios rožių karas (1455–1485 m.), taip pavadintas pagal Jorkų herbe buvusią baltą, o Lankasterių – raudoną rožes. Po šio vidaus karo Anglijos valdžia atiteko naujai – Tiudorų dinastijai.