Kunja Urgenčas

Kunja Urgenčas Köneürgenç
Sultono Tekešio mauzoliejus
Kunja Urgenčas 42°20′0″ š. pl. 59°09′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC 5)
Valstybė	Turkmėnija
Velajatas	Dašoguzo velajatas
Gyventojų ()	36 754
Vikiteka	Kunja Urgenčas
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1199

Kunja Urgenčas (turkm. Köneürgenç, pers. کهنه گرگانج = Kuhna Gurgānj – 'senasis Urgenčas') – šiaurės rytų Turkmėnijos miestas esantis šiek tiek į pietus nuo sienos su Uzbekistanu, Dašoguzo velajate. Šioje vietoje yra neiškastų XII a. senojo Urgenčo miesto, Chorezmo valstybės sostinės, likusių pastatų. Nuo 2005 m. senojo Urgenčo likučiai įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą.

Kadaise įsikūręs prie Amudarjos upės senasis Urgenčas buvo vienas didžiausių šilko kelio miestų. XII a. – XIII a. Urgenčas išgyveno auksinius laikus savo ir savo gyventojų skaičiumi ir garsumu pranoko kitus centrinės Azijos miestus išskyrus Bucharą. 1221 m. Čingischano vadovaujama mongolų kariuomenė sugriovė miestą iki pamatų. Po Čingischano kariuomenės puldinėjimų miestas atsigavo, bet 1370 m. Timūro vadovaujama kariuomenė vėl nuniokojo miestą, dėl ko gyventojai buvo priversti palikti miestą. Naujas Urgenčo miestas įsikūrė šiek tiek šiauriau, dabartinio Uzbekistano teritorijoje.

Daugumas Urgenčo paminklų buvo visiškai arba dalinai sugriauti. Išliko daugiausia XI–XVI a. (Chorezmo klestėjimo laikotarpio) pastatų. Pietinėje dalyje – gynybinės sienos (XIV a.), tvirtovių Ak Kala, Taš Kala, Kyrkmola liekanos. Mauzoliejai: Fachr ad Dino Razi (XII a. antra pusė), Tekešo (XII a. pabaiga), Nadžim ad Dino al Kubros (XIV a. pirma pusė), Chano Tiurabeko (XIV a. septintas dešimtmetis); visi su kupoliniais stogais, puoštais raižyta terakota, polichrominėmis glazūruotomis keraminėmis plytelėmis. 60 m aukščio Kutlug Timūro minaretas (1321–1333 m.). Karavansarajaus (XIV a.) portalo, puošto glazūruotomis plytelėmis, liekanos.

Galerija

• 
  Kultuk Temiro minaretas
• 
  Turabeko Hanimo mauzoliejus