Pereiti prie turinio

Kuktos spaustuvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kuktos spaustuvė – Lietuvos spaustuvė, veikusi 19061924 m. Vilniuje ir 19291934 m. Kaune. Viena svarbiausių XX a. pradžios lietuvių poligrafijos įmonių Vilniuje.

Atminimo lenta prie pastato Vilniuje, Totorių g. 20 (Jame 1906-1921 m. veikė Martyno Kuktos spaustuvė.)

Įkūrė Vilniaus ir Sankt Peterburgo spaustuvių raidžių rinkėjas, nuo 1904 m. P. Vileišio spaustuvės vedėjas Martynas Kukta. 1910 m. turėjo didelę plokščiąją ir tiglinę mašinas bei 2 spausdinimo stakles, apie 15-20 darbininkų. Daugiausia spausdino leidinius lietuvių ir lenkų kalbomis, keletą – baltarusių ir rusų kalbomis. Iki Pirmojo pasaulinio karo išspausdino daugiau kaip 300 lietuvių knygų ir brošiūrų. Spausdino apie 10 periodinių leidinių – laikraščius „Balsas“, „Lietuvis“, „Lietuvos aidas“, „Lietuvos žinios“, „Viltis“, „Žemdirbys“, žurnalus „Garsas“, „Lietuvių tauta“, „Šviesa“ ir kitus.

1907 m. pabaigoje spaustuvė buvo apkaltinta antivyriausybinės literatūros spausdinimu ir trumpam uždaryta. Per Pirmąjį pasaulinį karą spaustuvės veikla sumenko, išspausdino keletą smulkių spaudinių, okupacinės valdžios atsišaukimų. 1918 m. „Lietuvos aide“ išspausdino Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Persekiojamas dėl lietuvių leidinių spausdinimo M. Kukta 1924 m. savo įrenginius perkėlė į Kauną. Čia kurį laiką dirbo „Švyturio“, 19281929 m. „Spindulio“ bendrovėse, 1929 m. įkūrė naują spaustuvę. Spausdino knygas, brošiūras, periodinius leidinius, smulkiuosius spaudinius. Turėjo 2 plokščiaspaudes mašinas, kitų įrenginių, dirbo 7-12 žmonių.[1]

  1. Vilius UžtupasKuktos spaustuvė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 207 psl.