Korduena
| Senovės Armėnijos regionas Korčaik Կորճայք | |
|---|---|
| Šalis | Turkija (Širnakas) |
| Tautos | kurdai (?), armėnai |
| Laikotarpis | III-II a. pr. m. e. |
| Miestai | Sareisa |
| Ankstesnis pav. | Chubuškija |
| Vėlesnis pav. | Bochtanas, Hakiaris |
 | |
Korduena (gr. Corduene), Gordijena (gr. Γορδυηνῆ = Gordyene) – istorinis Senovės Armėnijos regionas, esantis tarp Tigro ir Bochtano upių dabartinės Turkijos pietrytinėje dalyje. Regionas taip pat priklauso istoriniam Kurdistanui ir vadinamas Bochtanu.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Regionas užėmė pietinę istorinės Armėnijos dalį. Rytuose ribojosi su Persarmėnija, šiaurėje, už Bochtano upės – su Mogchu, kuris skyrė nuo Vano ežero. Pietuose ir vakaruose jį ribojo Tigro upė, už kurios jau buvo Mesopotamija. Šiaurės vakaruose buvo Aghdznikas. Pati teritorija buvo derlinga ir labai tinkama ganyklinei gyvulininkystei.
Korduena siaurąja prasme apėmė tik vakarinę, derlingiausią Korduenos dalį ir armėnų dar buvo vadinama Korduk (arm. Կորդուք, sirų kalba: Beth Qardu). Pastarosios pietuose dar buvo išskiriama sritis Zabdikena (arm. Cavdek). Rytinė dalis armėnų buvo vadinama Korčaiku (arm. Կորճայք), kartais pastarasis pavadinimas taikytas visai Korduenai.
Armėnai dalijo šį naangą į 11 apskričių (gavarų): 1. Kordukas, 2. Aukštutinis Kordrikas, 3. Vidurinis Kordrikas, 4. Žemutinis Kordrikas, 5. Aitvankas, 6. Aigarsas, 7. Motogankas, 8. Vorsirankas, 9. Karatunis, 10. Čachukas, 11. Mažasis Albakas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]I tūkst. pr. m. e. pradžioje regionas buvo vadinamas Chubuškija, čia buvo keletas nairių valstybėlių. Tikriausiai šiame regione buvo ir šventasis nairių miestas Mucaciras, dievo Chaldžio garbinimo centras, nes asirų ir babiloniečių šaltiniuose vietos žmonės minimi kaip garbinantys šį dievą. VIII a. pr. m. e. regionas prijungtas prie Urartų imperijos.
Apie VI a. pr. m. e. Hekatėjus Miletietis regione mini gyvenančius gordi, o V a. pr. m. e. minimos gentys corduchoi, kurios paprastai dabartinių kurdų protėviais[1]. Tumanovas[2] laiko, kad jie buvo apgyvendinę ne tik Kordueną, bet ir gretimą Moksoeną bei Zabdikeną. Nėra aišku, kada corduchoi atsikėlė į šį kraštą, ir kokie jų ryšiai su senaisiais krašto gyventojais gutijais.
VI a. pr. m. e. regionas jau buvo valdomas Achemenidų, vėliau – Seleukidų. Amžininkų šaltiniuose vietos gyventojai minimi kaip karingi ir atšiaurūs. Po to, kai Seleukidų imperija nusilpo, susidarė galimybės atsirasti Korduenos valstybei. Gali būti, kad tai buvo ankstyviausia etninių kurdų sukurta valstybė, egzistavusi 189-190 m. pr. m. e., apie kurią žinoma ypač nedaug.
I a. pr. m. e. Armėnijos karalius Tigranas Didysis prijungė Kordueną prie savo karalystės ir pavertė ją Armėnijos provincija, tačiau netrukus romėnai įvedė savo tvarką regione: 66 m. pr. m. e. Pompėjus ją atėmė iš Tigrano. Iš to laikotarpio žinomas Korduenos karalius Zabienas, sukilęs prieš Armėnijos valdžią.
Vėliau regionas ne kartą ėjo iš rankų į rankas, atitekdamas tai Partų imperijai, tai Romai. 360 m. Sasanidų valdovas Šapūras II apgulė Singaros miestą ir jį paėmė. 363 m. pasirašyta sutartimi su Roma, Sasanidų imperija perėmė Kordueną.
387 m., po Armėnijos padalinimo, Korduena galutinai inkorporuota į Persiją, kurioje išbuvo iki 578 m. Tada kraštą trumpam susigrąžino Bizantija, kol 640 m. arabai nukariavo Kordueną ir prijungė prie Kalifato. Tolesnė regiono istorija susijusi su Bochtano regionu.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Revue des études arméniennes, vol.21, 1988–1989, p.281, By Société des études armeniennes, Fundação Calouste Gulbenkian, Published by Imprimerie nationale, P. Geuthner, 1989.
- ↑ C. Toumanoff, Introduction to Christian Caucasian History II: Status and Dynasties of the Formative Period, Traditio, Vol. XVII, pp.1-107, 1961, Frodham University Press, New York. (p.31-32)