Konvekcija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Konvekcijos reiškinys

Konvekcija – šilumos perdavimas judančiomis skysčių ar dujų srovėmis.

Konvekcijos rūšys

Laisvoji (natūralioji). Laisvoji konvekcija skysčiuose arba dujose, kai jų dalelės juda dėl skirtingos vienos ar kitos medžiagos temperatūros ir tankio įvairiose vietose. Šiai konvekcijai labai svarbi gravitacija.

Priverstinė. Konvekcija yra priverstinė, kai medžiagos dalelės (atomai, molekulės) juda dėl kokio nors išorinio poveikio, pavyzdžiui, siurblio, maišytuvo, ventiliatoriaus. Kietuosiuose kūnuose, net ir šildomuose, konvekcija negali vykti, nes juose srovės nesusidaro.

Konvekcijos praktinė reikšmė

Puodai, arbatinukai, keptuvės visada šildomi iš apačios, o šaldytuvo šaldymo elementas įrengiamas viršuje. Konvekcijos principu gali būti sumontuotas nedidelių namų centrinis šildymas. Katile šildomas vanduo plečiasi, jo tankis mažėja, ir šiltas vanduo vienais vamzdžiais kyla aukštyn, o atvėsęs kitais bėga žemyn. Todėl šildymo sistemoje vanduo gali cirkuliuoti be siurblių. Konvekcijos būdu atmosferoje pernešami didžiuliai oro srautai, kartu ir milžiniški energijos kiekiai.

Toks paprastas Žemėje procesas – degimas – negali vykti, nesant konvekcijos: liepsna, uždegta nesvarumo sąlygomis, greitai užgęsta, nes, nevykstant konvekcijai, iš degimo zonos nepašalinami degimo produktai, taip pat į degimo zoną nepatenka deguonis.