Kontaktiniai lęšiai
Kontaktiniai lęšiai – korekciniai, kosmetiniai arba terapiniai lęšiai, paprastai dedami ant ragenos akyje. Šiuolaikiniai minkšti kontaktiniai lęšiai buvo išrasti čekų chemiko Otto Wichterle ir jo padėjėjo Drahoslav Lim, kuris taip pat išrado pirmąjį minkštiesiems lęšiams skirtą gelį.
Kontaktiniai lęšiai paprastai yra naudojami tuo pačiu tikslu, kaip ir korekciniai akiniai, bet yra lengvesni ir beveik nematomi (daugelis komercinių lęšių yra silpnai tonuoti mėlynai, kad jie būtų geriau matomi panardinti į valymo ir saugojimo tirpalą). Kai kurie kosmetiniai lęšiai yra sąmoningai nudažyti, kad keistų akies išvaizdą.
Apytiksliai 125 milijonai žmonių pasaulyje nešioja lęšius (2 %), įskaitant nuo 28 iki 38 milijonų JAV ir 13 milijonų Japonijoje.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kontaktinių lęšių idėja gimė dar 1508 m., garsaus mokslininko ir menininko Leonardo da Vinci veikale „Codex of the eye, Manual D“. Tik 1888 m. pirmasis sėkmingai šią idėją pritaikė ir pirmuosius kontaktinius lęšius sukūrė Adolf Eugen Fick. Tiesa, šie lęšiai buvo pagaminti iš rudo stiklo, o ir laikomi akyje turėjo būti tik iki kelių valandų.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.clspectrum.com/articleviewer.aspx?articleid=12733 Archyvuota kopija 2013-05-24 iš Wayback Machine projekto.