Konstanco susirinkimas
Konstanco susirinkimas – šešioliktasis Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, vykęs 1414–1418 m. Konstance (Vokietijoje).[1]
Tikslas ir eiga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šio susirinkimo pagrindinis tikslas buvo panaikinti Vakarų bažnyčios schizmą, apsvarstyti Bažnyčios reformos ir tikėjimo klausimus.
Susirinkimą sušaukė antipopiežius Jonas XXII imperatoriaus Zigmanto I paliepimu. Iš viso įvyko 45 posėdžiai, kuriuose, be imperatoriaus, dalyvavo 29 kardinolai, 3 patriarchai, 33 arkivyskupai, apie 300 vyskupų, 28 valstybių vadovai ar jų pasiuntiniai. Siekiant išvengti daugumą turėjusių italų nuomonės, buvo sudarytos sąlyginės skirtingų tautų grupės (taip pat ir Lietuvos bei Žemaitijos).
Sprendimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šio susirinkimo metu buvo panaikinta Vakarų bažnyčios schizma – buvo paskelbta Visuotinio bažnyčios susirinkimo viršenybė popiežiaus atžvilgiu. Atsižvelgiant į šį sprendimą, buvo atstatydinti popiežius Grigalius XII, antipopiežiai Jonas XXII ir Benediktas XIII. 1417 m. buvo išrinktas naujas popiežius Martynas V.
1415 m. Konstanco susirinkimo sprendimu buvo apkaltintas erezija, pasmerktas ir vėliau ant laužo sudegintas Janas Husas. Kartu su juo sudegintas jo pasekėjas Jeronimas Prahiškis. Jo sudeginimas davė pradžią husitų judėjimui.
Tais pačiais metais buvo paskelbti penki reformos dekretai, ribojantys popiežių valdžią, bet popiežiai jų nepatvirtino.
Konfliktas dėl Žemaitijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Susirinkimo išvakarėse LDK ir Lenkija nutraukė su Vokiečių ordinu vykusį ginkluotą konfliktą dėl Žemaitijos priklausomybės ir jos christianizacijos bei paprašė Konstanco susirinkimo išspręsti šį klausimą. Susirinkime dalyvavę LDK ir Lenkijos atstovai priklausė vokiečių grupei. Iš viso į susirinkimą 1415 m. lapkričio 28 d. atvyko 60 krikštą priėmusių Žemaitijos bajorų delegacija. Susirinkimas Žemaitiją paliko politiškai pavaldžią Vokiečių ordinui, tačiau teisę ją krikštyti suteikė Vytautui ir Jogailai. 1417 m. Konstanco susirinkimo sprendimu buvo įsteigta Žemaičių vyskupija.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Konstanco susirinkimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 513 psl.
- Josef Lenzenweger, Peter Stockmeier, Karl Amon, Rudolf Zinnhobler „Katalikų Bažnyčios istorija“, „Katalikų pasaulis“, Vilnius, 1996, ISBN 9986-04-054-X
- „Catholic Encyclopedia“, 1917, straipsnis „Council of cONSTANCE“ [1]
- EWTN internetinė biblioteka, „http://www.ewtn.com/library/COUNCILS/CONSTANC.HTM“[neveikianti nuoroda] [2] Archyvuota kopija 2012-10-09 iš Wayback Machine projekto., paimta iš „Decrees of the Ecumenical Councils“, red. Norman P. Tanner