Kloakiniai
| Monotremata | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Trumpasnapė echidna (Tachyglossus aculeatus) | ||||||||
Ančiasnapis (Ornithorhynchus anatinus) | ||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
|
Kloakiniai (Monotremata) – žinduolių (Mammalia) būrys. Vieninteliai deda kiaušinius, o jauniklius maitina pienu. Kloakinių kūno temperatūra žemesnė, nei placentinių ar sterblinių. Kloakiniai yra vieni iš nedaugelio elektrorecepcija pasižyminčių žinduolių.
Klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žinduoliams kloakiniai priskirti todėl, kad turi pieno liaukas (be spenių) ir kailį – daug žinduoliams skiriamų požymių neturi. Kloakiniais (lot. monotremata – viena anga) pavadinti dėl kloakos – bendros virškinimo, šlapimo ir dauginimosi sistemų ertmės.
Kloakiniams priklauso ančiasnapiai ir echidnos. Šiuo metu gyvena tik viena ančiasnapių rūšis. Echidnos skirstomos į 2 rūšis ir 8 porūšius. Keturi porūšiai gyvena tropiniuose Naujosios Gvinėjos kalnų miškuose. Nors turi spyglius, bet ežiams echidnos negiminingos.
- Šeima. Echidniniai (Tachyglossidae)
- Echidna, arba trumpasnapė echidna (Tachyglossus aculeatus)
- Proechidna, arba ilgasnapė echidna (Zaglossus bruijni)
- Šeima. Ančiasnapiniai (Ornithorhynchidae)
- Ančiasnapis (Ornithorhynchus anatinus).
Kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ir kloakinių, ir placentinių žinduolių protėviai buvo tie patys. Nuo pagrindinės atšakos, kaip manoma, kloakiniai atsiskyrė prieš 200 mln. metų. Dabartinė jų išvaizda tokia pat, kaip ir prieš 15 mln. metų.
Fiziologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kloakinių medžiagų apykaitos norma pagal žinduolių standartus yra labai žema. Ančiasnapio vidutinė kūno temperatūra - 31 °C, palyginimui, sterblinių - 35 °C, o placentinių žinduolių - 37 °C.[1][2] Remiantis tyrimais, manoma, kad tokia kūno temperatūra buvo laipsniškas prisitaikymas prie atšiaurių ribinių aplinkos nišų, kuriuose sugebėjo išgyventi keletas egzistuojančių monoterminių rūšių.[3][4]
Kloakinių piene yra gausu antibakterinio baltymo, kurio nėra kituose žinduoliuose, manoma, jog jis galbūt kompensuoja pieno suvartojimo būdą, kai yra nenaudojami speneliai.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Thermal Biology of the Platypus“. Davidson College. 1999. Suarchyvuotas originalas March 6, 2012. Nuoroda tikrinta 2006-09-14.
- ↑ „Control Systems Part 2“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-10-08. Nuoroda tikrinta 6 July 2016.
- ↑ J.M. Watson and J.A.M. Graves (1988). „Monotreme Cell-Cycles and the Evolution of Homeothermy“. Australian Journal of Zoology. CSIRO. 36 (5): 573–584. doi:10.1071/ZO9880573.
- ↑ T.J. Dawson, T.R. Grant and D. Fanning (1979). „Standard Metabolism of Monotremes and the Evolution of Homeothermy“. Australian Journal of Zoology. CSIRO. 27 (4): 511–515. doi:10.1071/ZO9790511.
- ↑ Bisana, S.; Kumar, S.; Rismiller, P.; Nicol, S. C.; Lefèvre, C.; Nicholas, K. R.; Sharp, J. A. (2013-01-09). „Identification and Functional Characterization of a Novel Monotreme- Specific Antibacterial Protein Expressed during Lactation“. PLoS ONE. 8 (1): e53686. doi:10.1371/journal.pone.0053686. PMC 3541144. PMID 23326486.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)
