Pereiti prie turinio

Kiruna

Koordinatės: 67°51′00″ š. pl. 20°13′00″ r. ilg. / 67.85000°š. pl. 20.21667°r. ilg. / 67.85000; 20.21667 (Kiruna)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kiruna
šved. Kiruna
      
Miesto panorama
Kiruna
Kiruna
67°51′00″ š. pl. 20°13′00″ r. ilg. / 67.85000°š. pl. 20.21667°r. ilg. / 67.85000; 20.21667 (Kiruna)
Laiko juosta: (UTC 1)
------ vasaros: (UTC 2)
Valstybė Švedijos vėliava Švedija
Lėnas Norbotenas Norbotenas
Įkūrimo data 1900
Gyventojų (2020[1]) 17 513
Plotas 10,0 km²
Tankumas (2020[1]) 1 751 žm./km²
Tinklalapis [1]
Vikiteka Kiruna
Kirčiavimas Kìruna

Kiruna (šved. Kiruna) − miestas šiaurės Švedijoje, Laplandijoje, Norboteno lėne, Kirunos komunoje. Svarbiausias Švedijos geležies rūdos gavybos centras.[2] Kiruna – šiauriausias Švedijos miestas, įsikūręs tarp Kirunos ir Luosos kalnagūbrių, prie Luosos ežero.[3] Veikia oro uostas, geležinkeliai ir Narviką, Luleo. Veikia muziejus, geofizikos institutas ir observatorija, už 45 km yra kosmoso tyrimo raketų bazė.

Miestas garsėja savo Ledo viešbučiu, kuris pilnai pastatytas iš ledo ir kiekvienais metais yra rekonstruojamas. Taip pat Kirunoje yra bažnyčia − vienas didžiausių medinių pastatų visoje Švedijoje, kuri pastatyta gotikos stiliumi, o altorius − moderno.

Kiruna nuo šiaurės poliarinio rato yra nutolusi tik 145 km. Todėl, nuo gegužės 30 d. iki liepos 15 d. Kirunoje būna poliarinė diena, o poliarinė naktis gaubia miestą gruodžio−sausio mėn.

75 km į vakarus nuo Kirunos yra aukščiausias kalnas Švedijoje − Kebnekaisė, kuris puikiai matomas iš miesto centro.

Kirunos pavadinimas kilęs nuo samių kalbos žodžio Giron, kuris reiškia „baltas paukštis“. Šis paukštis pavaizduotas ir miesto herbe kartu su alcheminiu geležies ženklu. Ženklas simbolizuoja, kad miestas garsėja kalnakasybos pramone. Čia išgaunama daug geležies, nes šalia miesto yra dideli telkiniai geležies rūdos.

Kirunos kasykla

Archeologiniai radiniai rodo, kad šis regionas buvo apgyvendintas mažiausiai prieš 6000 metų. Kirunos vietoje gyventojai ėmė kurtis apie 1900 m., o miesto teisės Kirunai suteiktos 1948 m. Dauguma pastatų statytų iki 1920 m. buvo nugriauti ir pastatyti nauji.

XXI a. pr. į Kiruną atkelta nemažai migrantų prieglobsčio prašytojų.[4]

Miesto perkėlimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 18 tūkst. gyventojų turintį miestą nutarta perkelti į kitą vietą, už trijų kilometrų į rytus, dėl geležies rūdos telkinio. Jis Kirunoje eksploatuojamas požeminiu būdu, todėl kasant rūdą, žemėje lieka ertmės, randasi plyšių, kyla grėsmė pastatams susmegti. Perkraustymo pabaiga suplanuota maždaug 2040-aisiais. Vertingi namai bus išardyti, pervežti ir surinkti iš naujo.[5]

  1. SWEDEN: Norrbotten, citypopulation.de
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 212
  3. Kiruna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  4. See What Life Is Like for Refugees Above the Arctic Circle, National Geographic
  5. Švedai ketina perkelti visą miestą: prisideda ir lietuviai Archyvuota kopija 2017-04-11 iš Wayback Machine projekto.