Kijo pusiasalis – Vikipedija

Kii kalno šventvietės ir piligrimų keliai *
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Japonija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	ii, iii, iv, vi
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1142
Regionas**	Sinosfera
Įrašymo istorija
Įrašas	2004 (28-oji sesija)
Kijo pusiasalis šalies/regiono žemėlapyje
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Kijo pusiasalis (紀伊半島 Kii Hantō?) – vienas didžiausių pusiasalių Honšiu saloje, Japonijoje.

Vieta

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakajamos prefektūra užima didžiąją pusiasalio dalį. Į šiaurės vakarus yra Osakos prefektūra, kurios pietinė dalis priklauso pusiasaliui.

Įžymios vietos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nara, buvusi Japonijos sostinė
Kojos kalnas (kitaip Kōyasan), Šingon budistų centras
Vakajama, buvę Tokugavų klano namai
Macusaka, dabar didelio galvijų auginimo regiono centras, anksčiau Isės pirklių centras
Isė, Isės Didžiosios Šventyklos vieta ir perlų gamybos centras
Jošino rajonas, negyvenama kalnuota ir miškinga sritis, kur buvo pietiniai imperatoriaus rūmai Nanboku-chō laikotarpiu
Kumano provincija, Kumano šventyklų ir Načio krioklio vieta
Šiono taškas, piečiausia salos vieta
Taidžis, tradicinės banginių medžioklės Japonijoje atsiradimo vieta

34°18′10″ š. pl. 135°57′18″ r. ilg. / 34.30278°š. pl. 135.95500°r. ilg. / 34.30278; 135.95500

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Japonijoje

Šiaurės ir rytų	Širakamio kalnai (1993) · Istoriniai kaimai Širakava ir Gokajama (1995) · Niko šventvietės ir šventyklos (1999) · Širetokas (2005) · Ogasavaros salos (2011) · Fudži kalnas, šventa vieta ir meninio įkvėpimo šaltinis (2013) · Tomiokos šilko fabrikas ir susiję vietos (2014) · Meidži pramoninės revoliucijos vietovės: geležis ir plienas, laivų statyba ir anglies kasyba (2015) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (Nacionalinis Vakarų meno muziejus) (2016, kartu su 6 kitom valstybėmis) · Džiomono kultūros vietovės šiaurinėje Japonijoje (2021) · Sado salos aukso kasyklos (2024)	Japonijos vėliava

Vidurio	Budistų paminklai Horiūdži teritorijoje (1993) · Senojo Kioto istoriniai paminklai (Kiotas, Udžis, Ocu) (1994) · Istoriniai senosios Naros paminklai (1998) · Ki kalno šventvietės ir piligrimų keliai (2004) · Modzu-Furuiči pilkapių grupė (2019)

Vakarų ir pietų	Himedžio (Baltojo garnio) pilis (1993) · Jakušima (1993) · Hirošimos taikos memorialas (1996) · Icukušimos šintoistų maldykla (1996) · Gusuku vietovės ir kita Riūkiū karalystės nuosavybė (2000) · Ivami Gindzano sidabro kasykla ir kultūrinis kraštovaizdis (2004) · Hiraidzumis – šventyklos, sodai ir archeologinės vietos, vaizduojančios budistų Tyrąją žemę (2011) · Šventoji Okinošimos sala ir susijusios vietos Munakatos regione (2017) · Slaptųjų krikščionių vietovės Nagasakio regione (2018) · Amami Ošima, Tokunošima, šiaurinė Okinava ir Iriomotė (2021)

Nematerialusis	Nogaku teatras (2008) · Ningio džioruri bunraku lėlių teatras (2008) · Kabukio teatras (2008) · Akiu-no taue šokis (2009) · Daimokutate (2009) · Dainičido bugaku (2009) · Gagaku (2009) · Hajačinės kagura (2009) · Odžija-čidžimis, Ečigo džiofu: bemerijos pluošto technologijos Uonumos regione, Niigatos prefektūroje (2009) · Noto pusiasalio aenokoto (2009) · Tradiciniai ainų šokiai (2009) · Kumiodoris, tadicinis Okinavos muzikinis teatras (2010) · Jūki-cumugi, šilko audinių gamybos technika (2010) · Mibu-no hana taue, ryžių sodinimo ritualas Mibu vietovėje, Hirošimoje (2011) · Sada šinno, šventasis šokis Sados maldykloje, Šimanėje (2011) · Nači dengaku, religinis menas atliekamas Načio ugnies šventėje (2012) · Washoku, tradicinė japonų maisto kultūra, ypač Naujų metų švenčių metu (2013) · Washi, tradicinio japoniško rankų darbo popieriaus amatas (2009/2014) · Šventės su šventiniais vežimais (2009/2016) · Raihošin, kaukėtų dievybių pasirodymai (2009/2018) · Tradiciniai įgūdžiai, technikos ir žinios skirtos Japonijos medinės architektūros išsaugojimui (2020) · Furyu odori – ritualiniai šokiai, persmelkti žmonių vilčių ir maldų (2009/2022)