Kazys Steponavičius
| Kazys Steponavičius (Charles F. Stephens) | |
|---|---|
| Gimė | 1905 m. vasario 14 d. Brocktone, JAV |
| Mirė | 1976 m. liepos 30 d. (71 metai) Čikagoje |
| Veikla | smuikininkas ir dirigentas. |
Kazys Steponavičius (1905 m. vasario 14 d. Brocktone, JAV – 1976 m. liepos 30 d. Čikagoje) – smuikininkas ir dirigentas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tėvas buvo kilęs nuo Ariogalos, motina – iš Subačiaus. Nuo 1918 m. pas Miką Petrauską pradėjo mokytis muzikos Brocktone, o 1924–1925 m. – smuiką ir muzikos teoriją studijavo New England Conservatory Bostone.
Nuo 1923 m. dirbo su vaikų choru, pavaduodamas dirigentą A. Bačiulį. 1925 m. apsigyvenęs Čikagoje, studijavo Institute of Technology ir American Conservatory of Music. 1929 m. gavo Music and Education bakalauro laipsnį, o po dvejų metų – magistro. Studijavo smuiką, muzikos teoriją, kompoziciją, orkestruotę ir instrumentuotę. Baigęs studijas, toje pačioje konservatorijoje 1930–1943 m. dėstė smuiką ir muzikos teoriją, suorganizavo 40 muzikantų simfoninį orkestrą, pats dvejus metus griežė orkestre, išugdė gerų muzikantų.
Dar būdamas studentas, pradėjo dirbti ir su chorais. Vadovavo „Aido“ chorui Roslande, „Lyros“ chorui Cicero, IL, Kenoshoje, WI, ir Waukegane, IL. 1928–1930 m. vadovavo Čikagos „Birutės" chorui, su kuriuo pastatė M. Petrausko operą „Birutė“ ir operetę „Bailus daktaras“, P. Mascagni operą „Cavaleria Rusticana“, surengė koncertų.
Nuo 1930 m. iki mirties K. Steponavičius vadovavo Čikagos chorui „Pirmyn“. Pastatė apie 40 operečių ir operų: R. Planquette’o „Kornevilio varpai“ (1936 m.), F. Lehäro „Linksmoji našlė“ (1952 m. parodyta ir Toronte), Johano Štrauso „Cukrinis kareivis“, „Šikšnosparnis“ ir „Čigonų baronas“, Ch. W. Glucko „Gegužės karalaitė“, Stasio Šimkaus „Čigonai“, Miko Petrausko operetės, P. Mascagni „Cavaleria Rusticana“ (1933, 1936, 1938 m.), Žoržo Bizė „Carmen“ (1939, 1941 m.), G. Donizetti „Meilės eliksyras“ (1937, 1942 m.), B. Smetanos „Parduotoji nuotaka“ (1953, 1959 m.) ir kt.
1938 m. vasarą choras „Pirmyn“ lankėsi Lietuvoje ir surengė 26 koncertus – Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Zarasuose ir kitur. Visur su dideliu pakilimu buvo sutikta S. Šimkaus daina „Lietuviais esame mes gimę“. Choras dainavo Kauno radiofone, dalyvavo 1938 m. dainų šventėje Klaipėdoje (K. Steponavičius dirigavo jungtiniam chorui). Choras buvo nuvykęs į Vilnių, bet okupacinė lenkų valdžia koncertuoti neleido. Lietuvoje dirigentas buvo apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu.
Gastrolių metu koncertavo ir Londono lietuviams. 1941 m. Chicago Tribune festivalyje mišriųjų chorų A grupės varžybose „Pirmyn“ laimėjo pirmąją vietą. Choras dalyvavo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse ir kituose tautiniuose renginiuose. 1941 m. gegužės 18 d. „Pirmyn“ choro koncerto klausėsi ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.
1930–1938 m. K. Steponavičius sėkmingai vadovavo ir Kenoshos Dailės ratelio chorui. 1935–1942 m. kūrybiškai dirbo su Čikagos lietuvių vyrų choru.
Nuo 1945 m. vadovavo trims kroatų chorams: „Zora“ („Aušra“), „Sloga“ („Vienybė“) ir Preradovič chorui, o vėliau ir serbų Radiševič pravoslavų bažnytiniam chorui. Choruose dalyvaudavo po 40–60 žmonių, jų programose buvo nemaža giesmių ir dainų. 1936–1943 m. K. Steponavičius vadovavo Čikagos jaunimo chorui „Bijūnėlis“.
K. Steponavičius atliko didelį visuomeninį darbą. 1933 m. Pasaulinės parodos Čikagoje Lietuvių dienoje dirigavo simfoniniam orkestrui ir jungtiniam chorui. Buvo 1958 m. Niujorke PLB seimo Carnegie Hall koncerto dirigentas, 1960 m. kroatų dainų šventėje Klivlende dirigavo jungtiniam chorui. 1956 ir 1961 m. buvo JAV ir Kanados lietuvių dainų švenčių Čikagoje dirigentas. Vienas iš ALRK Vargonininkų sąjungos steigėjų ir aktyvus jos narys.
Parašė dainų chorui ir muzikinių straipsnių. Už gerą darbą buvo daug kartų apdovanotas. Žmona Alė Antanaitytė-Steponavičienė-Razmienė. Dukra Ramona Stephens-Žemaitienė.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.