Pereiti prie turinio

Kauno kolegija

Koordinatės: 54°55′12″ š. pl. 23°59′04″ r. ilg. / 54.92000°š. pl. 23.98444°r. ilg. / 54.92000; 23.98444
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°55′12″ š. pl. 23°59′04″ r. ilg. / 54.92000°š. pl. 23.98444°r. ilg. / 54.92000; 23.98444

Kauno kolegija
ŠūkisŠiuolaikiškos ir praktiškos studijos
Įkurtas2000 m.
TipasValstybinė aukštoji mokykla
Direktoriusdr. Andrius Brusokas
Studentų~8000
VietaKaunas, Pramonės pr. 20
Svetainėwww.kaunokolegija.lt
Kauno kolegijos Studijų centras, Pramonės pr. 22A, Kaunas, 2016 m.
Kauno kolegija, 2010 m.
Verslo fakulteto I rūmai ir Technologijų fakulteto I rūmai, Pramonės pr. 20, Kaunas
Verslo fakultetas, II rūmai Gedimino g. 41, Kaunas
Verslo fakultetas, III rūmai Puodžių g. 11, Kaunas
Menų ir ugdymo fakultetas. Centriniai rūmai Mackevičiaus g. 27, Kaunas
Medicinos fakultetas, I rūmai Petrausko g. 15, Kaunas
Medicinos fakultetas, II rūmai Muitinės g. 15, Kaunas
Technologijų fakultetas, II rūmai Pramonės pr. 22, Kaunas
Verslo fakulteto Druskininkų skyrius
Vadybos ir ekonomikos fakulteto Tauragės skyrius

Kauno kolegija – valstybinė aukštoji mokykla, teikianti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą.[1] Kauno kolegijai vadovauja dr. Andrius Brusokas.

Kauno kolegija įsteigta 2000 m. rugsėjo 1 d., kai Lietuvoje atsirado binarinė aukštojo mokslo sistema.

Kauno kolegijoje 2000–2003 m. įkurti 7 fakultetai ir 2 skyriai Kauno mieste ir regionuose. 2000 m., sujungus Kauno technologijos ir Kauno ekonomikos aukštesniąsias mokyklas, įkurti Ekonomikos ir teisės, Technologijų, Verslo vadybos fakultetai bei Verslo vadybos fakulteto Druskininkų skyrius. 2001 m. į kolegijos sudėtį įjungtos dar dvi mokyklos – įkurti Sveikatos priežiūros (buvusi Kauno aukštesnioji medicinos mokykla) bei Justino Vienožinskio menų fakultetai (buvusi Kauno meno mokykla). 2002 m. Kauno aukštesnioji kraštotvarkos ir verslo mokykla reorganizuota į Kraštotvarkos fakultetą. 2003 m. prisijungė Kėdainių Jonušo Radvilos aukštesnioji mokykla ir Kauno aukštesnioji maisto pramonės mokykla – įkurtas Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas ir Tauragės skyrius.

2005 m. studijų kokybės vertinimo centras Kauno kolegijos veiklą įvertino teigiamai ir suteikė akreditaciją.

2007 m. Kauno kolegija gavo teisę sėkmingai baigusiems studijų programas teikti profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žyminčius diplomus.

2011 metų analitinio savaitraščio „Veidas“ paskelbtame reitinge Kauno kolegija užėmė pirmąją vietą tarp Lietuvos valstybinių kolegijų. Reitinguojant buvo vertinama konsultacinė, taikomoji mokslo ir meno veikla, aukščiausi veiklos įvertinimai, akademinio personalo kvalifikacija, kolegijos tarptautiškumas, studijų programų įvairovė ir išskirtinumas, studijų sąlygos, studentų nuomonė, paklausa darbo rinkoje bei finansavimo struktūra.

2023 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Alytaus kolegijos prijungimui prie Kauno kolegijos. 2024 m. birželio 30 d. Alytaus kolegija buvo išregistruota, jos turtas, teisės ir pareigos perėjo po reorganizavimo veiklą tęsiančiai Kauno kolegijai, suformuotas naujas kolegijos padalinys – Alytaus fakultetas.[2][3]

Nuo gyvavimo pradžios Kauno kolegija darbo rinkai parengė daugiau kaip 22 tūkstančius specialistų.

Studijų programos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kauno kolegija – valstybinė aukštojo mokslo įstaiga, rengianti technologijų, socialinių mokslų, biomedicinos, humanitarinių mokslų ir meno srities specialistus. Absolventams suteikiamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

Nuolatines studijas pasirinkę studentai išsilavinimą įgyja per 3 arba 3,5 metų laikotarpį.

Kauno kolegijoje siūloma daugiau kaip 40 studijų programų.

Biomedicinos mokslų studijų sritis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Agroverslų technologijos (NL, I)
  • Akušerija (NL)
  • Bendrosios praktikos slauga (NL)*
  • Biomedicinos diagnostika (NL)
  • Burnos higiena (NL)
  • Dantų technologija (NL)
  • Darnus ūkininkavimas (NL)
  • Dietetika (NL)
  • Ergoterapija (NL)
  • Farmakotechnika (NL)
  • Kineziterapija (NL)
  • Kosmetologija (NL)
  • Odontologinė priežiūra (NL)
  • Radiologija (NL)
  • Viešasis maitinimas (NL, I)

Fizinių mokslų studijų sritis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Informacinės finansų sistemos (NL)

Humanitarinių mokslų studijų sritis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Anglų kalba ryšiams su visuomene (gali būti su gretutine Verslo vadybos kryptimi) (NL, I)
  • Verslo anglų kalba (gali būti su gretutine Verslo vadybos kryptimi) (NL, I)

Meno studijų sritis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Dailės kūrinių konservavimas ir restauravimas (NL)
  • Dizainas (NL)
  • Fotografija (NL)
  • Įvaizdžio dizainas (NL)
  • Mados dizainas (NL)
  • Objektinis menas (NL)

Socialinių mokslų studijų sritis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Buhalterinė apskaita (NL, I)
  • Finansai (NL, I)
  • Ikimokyklinis ugdymas (NL, I)
  • Įstaigų ir įmonių administravimas (NL, I)
  • Kultūrinės veiklos organizavimas (I)
  • Logistika (NL, I)
  • Maisto pramonės verslo vadyba (NL)
  • Pardavimų vadyba (NL, I)
  • Socialinė pedagogika (I)
  • Socialinis darbas (NL, I)
  • Sporto vadyba (NL, I)
  • Teisė (NL, I)
  • Turizmo ir viešbučių vadyba (NL)*
  • Verslo vadyba (NL, I)

Technologijos mokslų studijų sritis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Automatinis valdymas (NL)*
  • Baldų ir medienos dirbinių gamyba (NL, I)
  • Geodezija (NL)
  • Infotronika (NL)
  • Interaktyvioji kartografija (NL)
  • Interjero baldų projektavimas (NL)
  • Kompiuterinių tinklų administravimas (NL, I)**
  • Leidybos ir spaudos technologijos (NL)
  • Maisto sauga ir kokybė (NL, I)
  • Maisto technologija (NL. I)
  • Multimedijos technologija (Nl, I)* **
  • Reklamos technologijos (NL)
  • Želdiniai ir jų dizainas (NL, I)

NL – nuolatinės studijos; I – ištęstinės studijos; *- programą galima studijuoti anglų kalba; **– ištęstinės studijos organizuojamos vakarais; ***-šioje studijų programoje dėstoma tik viena užsienio kalba (anglų).