Pereiti prie turinio

Karminas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karminas
Spalvos koordinatės
HEX#960018

Karminas – ryškiai raudonas pigmentas, gamintas iš vabzdžių košenilių (Dactylopius coccus), ir jo spalva (gili tamsiai raudona). Karmino pigmentas yra karmino rūgštis. Neatsparus šviesai, greitai blunka, todėl dailėje naudojamas labai ribotai. Sintetinis karminas naudojamas kosmetikos ir maisto pramonėje. Iš jo daro dažus, raudoną rašalą, raudonus veido dažus ir kitą kosmetiką. Karmino dedama į maistą - jogurtus, kai kurias sultis, ypač kurioms būdinga rubininė raudona spalva.

Į Europą pigmentas atkeliavo XVI a., dėl sodresnio raudono atspalvio audinių dažyme dalinai pakeitė purpurą, manuskriptuosecinoberį.

Natūralus karminas ruošiamas iš košenilio virinant džiovintus vabzdžius vandenyje, kad susidarytų karmino rūgšties ekstraktas. Susidaręs skaidrus tirpalas apdorojamas alūnu, kalio bitartratu, alavo dichloridu ar kalio hidrogenoksalatu. Po to tirpale esantis dažiklis ir kitos medžiagos nusodinamos. Naudojant kitus metodus prieš nusodinant karminą kartais į tirpalą įdedama kiaušinio baltymo, žuvies klijų ar želatinos.

Karmino kokybė priklauso nuo gamybos metu buvusios temperatūros, apšviestumo lygio. Saulės šviesa svarbi norint gauti skaisčius atspalvius. Karminas gaunasi skirtingas, kai jame skiriasi aliuminio oksido kiekis. Karminas kartais falsifikuojamas įdedant cinoberio, krakmolo ar kitų medžiagų. Karminą nuo jų galima išgryninti tirpinant amoniake. Kokybiškas natūralus sausas karminas lengvai trupa tarp pirštų.

Karmino dažalas (angl. carmine lake) yra pigmentas, gaunamas į košenilio ekstraktą dedant aliuminio oksido.

Karminas naudojamas kaip dažas ląstelės biologijoje:

Dažant ląsteles su karminais kartu naudojamas kandikas, paprastai - Al(III) druska.

Maisto pramonė ir kosmetika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karminas daugelyje maisto produktų (sultys, ledai, jogurtas, saldainiai) naudojamas kaip dažiklis. Karminas įeina ir į lūpų dažų ir akių šešėlių sudėtį. Karminas, būdamas raudonas, aptinkamas daugelyje raudonų, rausvų ar purpurinių produktų.

Žinoma, kad kaip maisto dažiklis karminas sukelia kai kuriems žmonėms rimtas alergines reakcijas ir anafilaksinį šoką.[1][2]

Žinoti, kurie maisto produktai dažyti karminu, svarbu:

Karmino vartojimo reguliavimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2006 m. sausio mėn. JAV Maisto ir vaistų administracija (angl. FDA; Food and Drugs Administration) įvertino siūlymą[3] nurodyti ant maisto produktų su karminu, kad jie turi karmino. Buvo skelbiama, kad FDA atskirai svarstys receptinių vaistų, turinčių karmino dažiklių, pakuočių sudėties užrašus. „Centro už mokslą viešajam interesui“ (angl. Center for Science in the Public Interest) reikalavimą[4][5] aiškiai nurodyti, kad karminas gali sukelti rimtą alerginę reakciją ir anafilaksinį šoką ir kad jis gaunamas iš vabzdžių, FDA atmetė. Maisto pramonės atstovai buvo labai prieš idėją etiketėse rašyti „gaminamas iš vabzdžių“, bet vėliau sutiko naudoti žodį „karminas“. .

JAV karminas yra patvirtintas maisto dažiklis. 2009 m. sausio mėn. FDA išleido naują nurodymą[6], kad karminas ir košenilis turi būti nurodyti etiketėse. Nuo 2009 m. tai yra savanoriškai vykdoma taisyklė, o nuo 2011 m. sausio 5 d. tai bus privalomas reikalavimas.

Informacija apie pavojus dėl alerginių reakcijų į karminą buvo patvirtintas[7], tačiau FDA neuždraudė naudoti karminą maiste, nes nerado įrodymų, kad karminas kaip maisto priedas kelią „žymų pavojų“ gyventojams. Kaip ir daugelis cheminių junginių šis dažiklis kaip alergenas kelia tam tikrą pavojų daliai gyventojų.

Europos Sąjunga

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos Sąjungoje karmino vartojimą maiste reguliuoja Europos Komisijos bendros direktyvos apie visus maisto priedus[8] ir atskira direktyva skirta maisto dažikliams[9]. Košenilis, karmino rūgštis, karminai ir Natūralus raudonasis 4 pavadinti maisto priedu E120 ir įtraukti į sąrašą priedų, kurie leisti naudoti maiste.[10]). Direktyva, tvarkanti maisto dažiklius, karmino naudojimą leidžia tik tam tikruose maisto produktuose. kurių sąrašas įtrauktas į direktyvos 94/36/EC I ir III priedus, ir nurodo didžiausią leistiną kiekį juose ar leidžia quantum satis kiekį (tiek, kiek reikia reikiamam tikslui pasiekti, bet ne daugiau).

ES direktyva 2000/13/EC[11] apie maisto etiketes įpareigoja, kad karminai (kaip ir visi maisto priedai) turi būti paminėti produkto cheminėje sudėtyje, nurodant jo kaip maisto priedo kategoriją. Greta turi būti oficialus pavadinimas (maistinis karminas) ar jo E kodas (maistinis dažiklis E120), užrašyti vietine kalba, kuri naudojama rinkoje.

Nežiūrint į alerginių reakcijų grėsmę Europos Sąjungoje nedraudžiama naudoti karminą maisto produktuose. Europos maisto saugos tarnyba skatina nevartoti karmino maiste. Karminu dažnai spalvinami alkoholiniai gėrimai, bet juos naudoja ir kitokių maisto produktų gamyboje.

  1. Dr J. B. Greig. „WHO FOOD ADDITIVES SERIES 46:COCHINEAL EXTRACT, CARMINE, AND CARMINIC ACID“. inchem.org. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2016-12-18.
  2. A.I. Tabar et al., Asthma and allergy due to carmine dye; PMID: 13679965; An Sist Sanit Navar. 2003;26 Suppl 2:65–73.
  3. Dye may cause some consumers to bug out Archyvuota kopija 2009-06-11 iš Wayback Machine projekto.
  4. Bug-Based Food Dye Should Be ... Exterminated, Says CSPI Archyvuota kopija 2006-06-02 iš Wayback Machine projekto.
  5. FDA Urged to Improve Labeling of or Ban Carmine Food Coloring Archyvuota kopija 2013-10-02 iš Wayback Machine projekto.
  6. http://www.foodnavigator-usa.com/Product-Categories/Flavors-and-colors/New-labeling-rules-for-cochineal-bug-coloring New labeling rules for cochineal bug coloring
  7. A.I. Tabar et al., Asthma and allergy due to carmine dye; PMID: 13679965; An Sist Sanit Navar. 2003;26 Suppl 2:65–73.
  8. Food Additives in the European Union
  9. European Parliament and Council Directive 94/63/EC of 30 June 1994 on colours for use in foodstuffs Archyvuota kopija 2009-02-06 iš Wayback Machine projekto.
  10. Current EU approved additives and their E Numbers
  11. [1] Archyvuota kopija 2006-12-08 iš Wayback Machine projekto.