Karlas Briulovas
Karlas Briulovas | |
---|---|
Briulovo autoportretas (1848, Tretjakovo galerija, Maskva) | |
Gimė | 1799 m. gruodžio 12 d. Sankt Peterburgas |
Mirė | 1852 m. birželio 11 d. (52 metai) Roma |
Veikla | tapytojas |
Vikiteka | Karlas Briulovas |
Karlas Briulovas (rus. Карл Па́влович Брюлло́в; 1799 m. gruodžio 12 d. – 1852 m. birželio 11 d.) – XIX a. rusų tapytojas, akademistas. Jis laikomas pirmuoju Rusijos dailininku, pasiekusiu reikšmingo pripažinimo Europoje. Garsiausiu jo paveikslu įvardijama „Paskutinė Pompėjos diena“.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karlas Pavlovičius Briulovas gimė Sankt Peterburge 1799 m. gruodžio 12 d. (gruodžio 23 d. pagal Grigaliaus kalendorių). Jo tėvas Pavelas Briulo (Bruleau) buvo skulptorius akademikas. Giminė turėjo prancūziškų šaknų, o motina Marija Šrioder buvo kilusi iš vokiečių. Šeima savo pavardę 1821 m. rusifikavo. Karlas mokėsi Imperatoriškojoje dailės akademijoje. Jo vyresnis brolis Aleksandras Briulovas taip pat buvo tapytoju. Po mokslų akademijoje baigimo 1823 m. Karlas Briulovas keliavo į Romą tobulintis, kur gyveno iki 1835 m. Jo kūryboje pradėjo ryškėti griežtų akademinių klasicizmo formų derinimas su romantiniais bruožais.
Garsiausiu Briulovo paveikslu yra 1830−1833 m. sukurta „Paskutinė Pompėjos diena“. Paveikslas sukėlė sensaciją savo dramatišku Vezuvijaus išsiveržimo ir žmonių žūties vaizdavimu raudono dangaus fone. Iš pradžių paveikslas buvo eksponuotas Romoje, po to Paryžiuje ir vėliau perkeltas į Rusiją užsakovui princui Anatoliui Demidovui. Paveikslas buvo toks garsus ir aukštai vertinamas, kad Aleksandras Puškinas jam skyrė panegirišką poemą.
1836 m. grįžęs į Rusiją Karlas Briulovas gavo vietą Sankt Peterburgo imperatoriškoje dailės akademijoje, kur dėstė sekančius 12 metų. Tarp Rusijos aristokratijos Briulovas buvo populiariu portretistu. 1849 m. dėl prastėjančios sveikatos dailininkas pasitraukė iš akademijos, keliavo į Italiją, kur mirė 1852 m. birželio 11 d. (23 pagal Grigaliaus kalendorių) Romoje. Vienu jo mokinių buvo tapytojas ir vėliau garsus ukrainiečių poetas Tarasas Ševčenka, kurį Briulovas išpirko iš baudžiavos.
Darbų galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Paskutinė Pompėjos diena“ (1830−1833, Valstybinis rusų muziejus, Sankt Peterburgas)
-
„Italų pusiaudienis“ (1827, Valstybinis rusų muziejus, Sankt Peterburgas)
-
„Princesė Olga Ivanova Orlova-Davydova su dukterimi“ (1834, Tretjakovo galerija, Maskva)
-
„Seserys Šišmarevos“ (1839, Valstybinis rusų muziejus, Sankt Peterburgas)
-
„Kunigaikštis A. N. Golicynas“ (1840, Tretjakovo galerija, Maskva)
-
„Grafienė Saltykova“ (1841, Valstybinis rusų muziejus, Sankt Peterburgas)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Allison Lee Palmer. Historical Dictionary of Romantic Art and Architecture. Scarecrow Press, 2011, p. 45−47.
- Encyclopaedia Britannica
- Internet Encyclopedia of Ukraine