Nepasitenkinimas
(Nukreipta iš puslapio Kančia budizme)
| Budizmas |
|---|
 |
Pagrindinės sąvokos
|
Veikėjai ir vietovės
|
Tekstai
|
Sąvokos ir vardai
|
Nepasitenkinimas (skr. duḥkha, pali dukkha; kančia) – pamatinė budizmo sąvoka minima Keturiose tauriosiose tiesose, pirmoji iš jų, ypač svarbi budistų pasaulėžiūrai.
Iškiriamas nepasitenkinimas susijęs su:
- gimimu (jātiduḥkha);
- senėjimu (jarāduḥkha);
- pasiligojimu (vyādhiduḥkha);
- mirtimi (maraṇāduḥkha);
- taip pat nepasitenkinimą sukelia branginamų asmenų netektis ir aplinkybių pasikeitimas (priyaviprayogaduḥkha);
- priverstinis taikstymasis su nemaloniais asmenimis bei aplinkybėmis (apriyasaṃprayogaduḥkha);
- nusivylimas susijęs su nepatenkinamais troškimais (yad api icchayā paryeṣamāṇo na labhate tad api duḥkhaṃ);
- ir kančias būdingas prisirišimui prie tam tikrų polinkių (saṃkṣepeṇa pañcopādānaskandhaduḥkha).[1]
Toks nepasitenkinimo sklidinas gyvenimo suvokimas leidžia prie nieko neprisirišti ir patirti aukščiausią laimę, nirvaną (paramam sukham).
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Buswell, Robert E.; Lopez, David S. (eds.). The Princeton Dictionary of Buddhism. 1. Princeton University Press. doi:10.1093/acref/9780190681159.001.0001. ISBN 978-0-691-15786-3.