Kamarupa

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kamarupos karalystė – istorinė valstybė, egzistavusi IV–XII a. Asame (Pietų Azijoje). Ją valdė trys dinastijos, kurių kiekviena pasirinkdavo skirtingas sostines.

Valstybė nustojo egzistuoti XII a., kadangi suskilo į atskiras dalis. Jos tradicijų perėmėja buvo Kamata.

Istorija

Legendos daug pasakoja apie senąsias, mokslininkų neįrodytas dinastijas, kurios valdė Bramaputros slėnį (Asamą) tais laikais, kai šita teritorija buvo vadinama Pradžjotiša. Pirmosios Kamarupos dinastijos pradžia irgi nėra aiški, tačiau pirmasis valdovas iš Bhaumų dinastijos valdė IV a II pusėje.

VII a. Asamas susivienijo su Harša, kad nugalėtų savo priešą Bengaliją ir kurį laiką valdė jos rytines dalis. Po žymiausio valdovo Bhaskaravarmano mirties, į valdžią atėjo nauja, mažai žinoma Mleča dinastija, kilusi iš vietinių genčių.

Po jos X a. pradžioje sugrįžo Bhaumų giminė kaip Asamo Palų dinastija. Jai valdant, valstybė ėmė silpti. Pačioje XI a. pabaigoje Kamarupa pralaimėjo Bengalijai ir neteko savo vakarinių teritorijų. Po trumpos nepriklausomybės XII a., Kamarupa buvo nusiaubta musulmonų antpuolių. Tai nulėmė jos suirimą ir smulkių gentinių valstybių įsigalėjimą.

Administravimas

Kamarupos karaliai brahmapala buvo laikomi dieviškos kilmės. Jų rūmuose gyvendavo mokyti žmonės, mokslininkai ir poetai. Valstybėje veikė ir patariamasis organas, – ministrų taryba mantriparisada, sudaryta iš brahmanų kastos.

Karalystė buvo tvarkingai administruojama ir suskirstyta į kelių lygių administracinius vienetus: bhukti, mandala, višaja ir kitus. Žemė buvo klasifikuojama į dirbamą (kšetra) ir nenaudojamą žemdirbystei (khila).