Jurgis Krikščiūnas (1894)
| Jurgis Krikščiūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1894 m. balandžio 22 d. Ašminta, Prienų valsčius |
| Mirė | 1947 m. kovo 24 d. (52 metai) Hamburgas, Vokietija |
| Veikla | agronomas ekonomistas, žemės ūkio kooperacijos, visuomenės veikėjas, politikas |
| Partija | Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga |
| Alma mater | 1918 m. Peterburgo universitetas, 1923 m. Halės universitetas |
Jurgis Krikščiūnas (1894 m. balandžio 22 d. Ašminta, Prienų valsčius – 1947 m. kovo 24 d. Hamburgas, Vokietija) – Lietuvos agronomas ekonomistas, žemės ūkio kooperacijos, visuomenės veikėjas, politikas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Brolis Antanas Krikščiūnas. 1914 m. baigė Marijampolės gimnaziją.[1] 1914–1918 m. studijavo Petrogrado universitete. 1923 m. baigė Halės universitetą. 1924 m. gamtos mokslų daktaras
1924–1926 m. Šiaulių apskrities agronomas ir Šiaulių mokytojų seminarijos mokytojas. Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo lauko bandymus. 1926 m. ir 1939 m. žemės ūkio ministras. 1939–1944 m. kooperatinės bendrovės „Linas“ direktorius. 1926–1943 m. Dotnuvos Žemės ūkio akademijos dėstytojas, nuo 1938 m. profesorius. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946–1947 m. dėstė Pabaltijo universitete Hamburge ir Pineberge prie Hamburgo.
Vienas Žemės ūkio rūmų steigėjų, 1927–1939 m. jų (nuo 1938 m. Žemės ūkio ministerijos) padalinio – Žemės ūkio tyrimo įstaigos – valdytojas, vienas žemės ūkio tyrimų stočių Lietuvoje organizatorių. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos, Lietuvos vartotojų bendrovių sąjungos veikėjas, bendrovės „Lietūkis“ pirmininkas, akcinės draudimo bendrovės „Kooperacija“ valdybos pirmininkas.
1932–1936 m. Ekonominių studijų draugijos valdybos vicepirmininkas, 1936–1938 m. pirmininkas. Ilgametis Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkas. Lietuvių sąjungos, Lietuvių tremtinių sąjungos valdybos pirmininkas. Propagavo linų auginimą, smulkius ir vidutinius ūkius, tyrė Lietuvos žemės ūkio produktų rinką, teikė siūlymų tęsti žemės reformą Lietuvoje.
Redagavo „Žemės ūkio vadovą“ (1927–1939 m. 5 t.).[2] Nuo 1910 m. bendradarbiavo „Aušrinėje“. Iki 1918 m. Petrograde leisto laikraščio „Naujoji Lietuva“ sekretorius, 1913 m. Vilniuje – savaitraščio „Lietuvos ūkininkas“ sekretorius. 1927–1939 m. redagavo žurnalą „Žemės ūkis“. Nuo 1933 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Parašė daug straipsnių ir knygų įvairiais žemės ūkio klausimais. [3]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Apie Lietuvos žemės ūkį 1932 metais, 1933 m., vokiečių kalba
- Apie Lietuvos žemės ūkį, 1938 m., vokiečių ir anglų kalba
- Apie Lietuvos žemės ūkį 1935-38 metais, 1939 m., vokiečių k.
- Lietuvos žemės ūkio mechanizavimas atsižvelgiant į jo ypatumus, 1940 m., vokiečių k.
- Lietuvos linų ūkis, 1941 m., vokiečių k.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Knyga, 1991, 80 p. ISBN 5-89942-585-7.
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Jurgis Krikščiūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 46 psl.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 247 psl.