Juozas Kalinauskas

Juozas Kalinauskas

Skulptorius Juozas Kalinauskas.
Gimė	1935 m. sausio 24 d. (89 metai) Pakalniai, Vištyčio valsč., Lietuvos respublika
Vaikai	Lina Kalinauskaitė

Veikla	Skulptorius, medalininkas

Žymūs apdovanojimai
1985 m. Nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas 2013 m. II laipsnio medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“

Juozas Kalinauskas (g. 1935 m. sausio 24 d. Pakalniuose, Vištyčio valsčius) – Lietuvos skulptorius, medalininkas, nusipelnęs meno veikėjas.

Biografija

1950 m. baigė Vištyčio septynmetę mokyklą.
1955 m. baigė Stepo Žuko meno mokyklą Kaune.
1961 m. baigė Lietuvos dailės institutą.
Nuo 1962 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
1962–1970 m. Vilniaus modelių namų žurnalo „Banga“ vyriausiasis dailininkas.
1985 m. nusipelnęs meno veikėjas.
Nuo 1996 m. Tarptautinės medalininkų federacijos FIDEM narys.
Nuo 2006 m. AIAM medalininkų asociacijos narys Romoje.
Skulptūros Operos ir Baleto Teatro fasade: „Aida“, „Eglė žalčių karalienė“, „Otelo“, 1990 m. Aukštis - 3,3 m.

Kūryba

Kuria dekoratyvines skulptūras (Lietuvos operos ir baleto teatro fasado skulptūros, 1990 m.), horeljefus („Šokėjėlė“, Kauno muzikinis teatras, 1960 m.), bareljefus (Lietuvos prezidento A. Smetonos portretas Nepriklausomybės paminklo steloje, Vištytis, 1990 m.), reljefus („Poilsis“, Vilniaus grąžtų gamykla, 1961 m.), medalius (Mikalojus Konstantinas Čiurlionis 1965 m., profesorius Bronius Pundzius, 1987 m., „Vilniui 650“ 1993 m., „Vilkaviškiui 300“, 1997 m., „Krikščionių demokratų partijai 100 metų“, 2004 m., „Medalis skirtas Lietuvos Vardo Tūkstantmečiui paminėti (1009-2009)“ 2009 m.) Autoriaus kūriniai apibendrintų formų, monumentalūs, ekspresyvios ritmikos, jų turi Lietuvos dailės muziejus. Nuo 1960 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Praha, Ryga, Maskva). Individualios parodos surengtos Vilniuje 1972 m., 1998 m. Pelnė įvairių apdovanojimų.^[1]

Parodos

1965 m. jubiliejinė dailės paroda Vilniuje;
1966 m. konkursinė paroda Lietuvoje;
1967 m. respublikinė paroda Vilniuje;
1969-1970 m. Prahoje, tarptautinė medalių paroda;
1972 m. kvadrianalė Rygoje;
1972 m. personalinė paroda Vilniuje;
1975 m. Krokuvoje, tarptautinė medalių paroda;
1976 m. kvadrianalė Rygoje;
1984 m. sąjunginė paroda Maskvoje;
1985 m. GTG paroda Maskvoje;
1986-1987 m. paroda Maskvoje;
1987-1988 m. II respublikinė medalių trienalė Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje;
1991 m. III respublikinė paroda Vilniuje;
1993 m. IV respublikinė medalių trienalė Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje;
1994 m. rugsėjis – personalinė paroda Vilkaviškyje, Kraštiečių salėje;
1998 m. lapkritis – personalinė paroda Vilniuje, Atžalyno klubo salėje;
1998 m. FIDEM paroda Olandijoje;
2002 m. FIDEM paroda Paryžiuje;
2002 m. skulptūrų simpoziumas, Šv. Jonų galerija;
2000-2005 m. medalių parodos, Vilnius, Medalių galerija;
2006 m. personalinė paroda „Šv. Jono gatvės Galerijoje“;
2007 m. FIDEM paroda Kolorade Springs USA;
2008 m. AIAM medalių paroda Romoje;
2009 m. gegužė – Radvilų rūmuose parodoje skirtoje Lietuvos vardo tūkstantmečiui;
2009 m. rugsėjis – Vilniaus rotušėje naujausių kūrinių pristatymas-paroda;
2009 m. spalis - IX respublikinė medalių trienalė Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje.
2010 m. lapkritis – paroda Žalgirio ir Durbės mūšių tema galerijoje „Arka“, Vilniuje.
2010 m. gruodis – VIII Baltijos medalių trienalė Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje.
2011 m. kovas – VIII Baltijos medalių trienalė Gedertso Eliaso vardo dailės muziejuje, Jelgavoje (Latvija);
2012 m. liepa – FIDEM paroda Glasgove, (Anglija);
2012 m. spalis – X respublikinė medalių trienalė Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje;
2013 m. rugsėjis - IX Baltijos medalių trienalė Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje;
2014 m. balandis – personalinė paroda Jonavos krašto muziejuje, Jonavoje;
2014 m. birželis – personalinė paroda Ukmergės kraštotyros muziejuje, Ukmergėje;
2014 m. rugsėjis – XXXIII FIDEM medalių kongresas, Sofijoje.

Kūriniai visuomeninėse vietose

Kauno muzikinio teatro fasade „Šokėjėlė“ goreljefas, aukštis – 280 cm;
Maskvos Gnezdno vardo muzikos mokyklos fasade „Mūza“ aukštis – 650 cm, bendraautoris A. Zokaitis;
Operos ir baleto teatro fasade – 10 teatro personažų skulptūros aukštis – 320 cm, kartu su J. Varuševičiumi ir A. Žukausku;
Grūto parke „Partizanai“ monumentas, autoriai: J. Kalinauskas, A. Zokaitis, architekt. G. Baravykas, bronza, aukštis – 5 m;
Vištyčio miesto Nepriklausomybės paminklo steloje „Lietuvos prezidento A. Smetonos portretas“ bareljefas, aukštis – 42 cm.

Šaltiniai

↑ Irena Dobrovolskaitė. Juozas Kalinauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 202 psl.

Nuorodos

[1] Irena Dobrovolskaitė. Juozas Kalinauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 202 psl.

[1]