Juozas Gruodis

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Juozas Gruodis
Gimė	1884 m. gruodžio 20 d. Rokėnuose, Dusetų valsčius
Mirė	1948 m. balandžio 16 d. (63 metai) Kaunas
Palaidotas (-a)	Petrašiūnų kapinėse
Veikla	Lietuvos kompozitorius, dirigentas, pedagogas, profesorius
Vikiteka	Juozas Gruodis

Juozas Gruodis (1884 m. gruodžio 20 d. Rokėnuose, Dusetų valsčius – 1948 m. balandžio 16 d. Kaune) – Lietuvos kompozitorius, dirigentas, pedagogas, profesorius.

Biografija

Pirmąsias muzikos žinias gavo iš tėvo – dailidės ir muzikos instrumentų dirbėjo. Mokėsi Antazavės pradžios mokykloje, Obeliuose pas Miką Petrauską ir vargonininką P. Lotočką. Baigęs Rokiškio muzikos mokyklą, 1901–1902 m. vargonininkavo Raguvėlėje, 1903–1905 m. – Utenoje. Čia suorganizavo mėgėjų chorą ir orkestrą, rengė vakarus-koncertus, kuriuose pats smuikuodavo ir dainuodavo.

1905–1908 m. vargonininkavo ir vadovavo chorams Mintaujoje bei Utenoje. 1909–1914 m. su savo mokiniu Juozu Karosu vargonininkavo ir vadovavo chorams Leliūnuose, Kuktiškėse, Alantoje.

1914 m. išvyko į Maskvą, kur vienerius metus privačiai mokėsi harmonijos pas N. Laduchiną, kontrapunkto – pas A. Iljinskį. 1915–1916 m. Maskvos konservatorijoje studijavo muzikos teoriją pas A. Iljinskį ir A. Gedikę, vadovavo Lietuvių studentų draugijos chorui.

1916 m. dėl ligos buvo priverstas studijas nutraukti ir išvykti gydytis į Jaltą. Mobilizuotas į carinę armiją, apie metus dirbo kariuomenės orkestro kapelmeisteriu, vėliau, iki 1920 m., gydėsi ir gyveno Jaltoje, privačiai mokėsi kompozicijos pas kompozitorių V. Rebikovą, dėstė Jaltos liaudies konservatorijoje, vadovavo lietuvių išeivių chorui, rengė Antano Grudzinsko vakarus-koncertus.

1920 m. grįžo į Lietuvą, Kaune surengė savo kūrinių koncertą. Gavo Švietimo ministerijos stipendiją ir išvyko studijuoti į Leipcigo konservatoriją. Iki 1924 m. Leipcigo konservatorijoje studijavo kompoziciją pas S. Krėlį, P. Grenerį ir Z. Kargą-Elertą, o dirigavimą – pas profesorių H. Sittą ir M. Hochkoflerį.

1924–1927 m. buvo Valstybės teatro antrasis dirigentas. Dirigavo šias premjeras: Džakomo Pučini „Toską“ (1924 m. spalio 28 d.), Piotro Čaikovskio „Pikų damą“ (1925 m. gegužės 22 d.), Richardo Wagnerio „Lohengriną“ (1926 m. kovo 3 d.), Džiuzepės Verdi „Kaukių balių“ (1926 m. spalio 30 d.) ir F. Halėvy „Žydę“ (1927 m. kovo 6 d.). Dirigavo operos kolektyvo gastrolėse Klaipėdoje 1925 m.

Nuo 1926 m. dėstė muzikos teorijos disciplinas Kauno muzikos mokykloje, 1927–1937 m. ir 1940 m. buvo muzikos mokyklos ir konservatorijos direktorius, teorijos-kompozicijos klasės vedėjas.

J. Gruodis dalyvavo Lietuvos filharmonijos, Lietuvos muzikų ir chorvedžių draugijų veikloje. Buvo 1928 ir 1930 m. visos Lietuvos dainų švenčių Kaune jungtinio choro dirigentas, 1931 m. Visuotinė latvių Dainų ir Šokių šventės lietuvių choro dirigentas, 1940–1941 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos organizacinio komiteto pirmininkas, rinktas Kauno miesto liaudies deputatų tarybos deputatu.

Antkapinis paminklas

Nuopelnai ir atminimo įamžinimas

Juozo Gruodžio memorialinis muziejus Kaune

1929 m. J. Gruodis išrinktas Latvijos, 1932 m. – Helsinkio konservatorijų garbės nariu. 1929 m. įteiktas „Italijos karūnos“ ordinas. 1936 m. pirmam iš lietuvių muzikų suteiktas kompozicijos profesoriaus vardas. 1944 m. suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas.

1960 m. Petrašiūnų kapinėse pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Vladas Žuklys, arch. Vytautas Dičius). 1984 m. kompozitoriaus 100-ųjų gimimo metinių proga, Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelyje pastatytas paminklinis biustas iš granito (skulpt. Konstantinas Bogdanas, arch. Jonas Jucaitis). 1945 m. skulptorius Petras Rimša sukūrė J. Gruodžiui skirtą medalioną.

1974 m. Žaliakalnyje, name, kuriame gyveno kompozitorius, įsteigtas J. Gruodžio memorialinis muziejus (Kauno miesto muziejaus padalinys). 1984 m. gruodžio 20 d. atidaryta pirmoji ekspozicija, 1994 m. atnaujinta, papildyta iki tol neskelbta archyvine medžiaga.

1948 m. balandžio 17 d. Kauno muzikos mokyklai suteiktas J. Gruodžio vardas. Nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. mokykla vadinama Juozo Gruodžio konservatorija. Čia veikia muziejus, kurio ekspozicijoje nušviečiama profesoriaus veikla. Kas dveji metai organizuojami Kauno ir kitų šalies miestų muzikos ir meno mokyklų Juozo Gruodžio vardo jaunųjų dirigentų konkursai.

J. Gruodžio gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimo baruose daug nusipelnė muzikologas Algirdas Ambrazas. Jis parašė tris knygas: „Kompozitorius Juozas Gruodis“ (1960 m.), „Juozas Gruodis“ (1965 m.), „Juozo Gruodžio gyvenimas ir kūryba“ (1981 m.), sudarė ir išleido kompozitoriaus vokalinius kūrinius „Kūriniai chorams“ (1984 m.).

Kiti leidiniai: D. Kazlauskienė „Juozas Gruodis: Bibliografinė rodyklė“ (1984 m.), žmona Stasė Gruodienė „Iš mūsų gyvenimo knygos“ (1984 m.), O. Narbutienė „Juozas Gruodis“ (1984 m.), K. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė „Juozas Gruodis, 1884-1948“ (2004 m.).

Kūryba

J. Gruodžio kūryba pasižymi aukštu profesionaliu lygiu, intelektualumu, temperamentingumu, momentalumu, ryškiais nacionaliniais bruožais. Sukūrė daug originalių kūrinių chorams, harmonizavo lietuvių liaudies dainų, parašė stambių vokalinių ir instrumentinių kūrinių. J. Gruodis buvo pirmasis lietuvių kompozitorius, savo kūryboje plačiai panaudojęs sutartines.

Kompozitorius vienas pirmųjų Lietuvoje ėmėsi kurti stambiuosius muzikos žanrų kūrinius: baletą „Jūratė ir Kastytis“ (1933 m.), simfonines poemas „Gyvenimo šokis“ (1928 m.), „Iš Lietuvos praeities“ (1939 m.), „Variacijas liaudies dainų temomis“ (1945 m.), dvi siuitas simfoniniam orkestrui, smuikui (1936 m.), siuitą „Šarūnas“ chorui ir simfoniniam orkestrui (1930 m.), instrumentines pjeses, solo ir choro dainas, lietuvių liaudies dainų harmonizacijas, dramos spektaklių muziką.

Parašė dainas „Lietuva – šalis gražioji“, „Užtrauksim dainužę“. Originalios chorinės dainos: „Žvejai”, „Žiema”, „Op, op”, „Ei jaunieji”, „Audžia, audžia”, išvystytos liaudies dainos „Mergužėle, mano miela”, „Skamba, skamba kankliai”, „Oi, ant kalno, ant aukštojo” ir daugelis kitų. Savo kūriniuose J. Gruodis siejo lietuvių liaudies melodijas su naujomis muzikinės raiškos priemonėmis. Kompozitoriaus kūryba – didelis indėlis į lietuvių muzikinę kultūrą.

J. Gruodis išugdė daug žymių lietuvių kompozitorių: A. Budriūną, A. Račiūną, J. Juzeliūną, J. Nabažą ir kt.

Literatūra

• Juozas Gruodis epochų sankirtose: straipsniai, atsiminimai, dokumentai (sud. Algirdas Jonas Ambrazas). – Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2009. – 530 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-503-88-0

Nuorodos

• J. Gruodžio memorialinis muziejus