Juodasis kaimanas
| Melanosuchus niger |
|---|
 Juodasis kaimanas (Melanosuchus niger) |
| Mokslinė klasifikacija |
 Juodojo kaimano paplitimo arealas |
Juodasis kaimanas (Melanosuchus niger) – aligatorinių (Alligatoridae) šeimos roplių rūšis. Paplitęs Amazonės baseino užutėkiuose, senvagėse, užliejamose pievose.[1]
Juodasis kaimanas yra bene stambiausia aligatorinių šeimos rūšis. Suaugęs gyvūnas būna 2,8–4,3 m ilgio (daugiausiai iki 5 m). Sveria nuo 95 iki 100 kg (daugiausiai iki 400 kg). Kūnas juosvas. Smakras su pilkomis juostomis. Ketera driekiasi nuo tarpuakio iki uodegos galo. Nuo kitų kaimanų skiriasi stambesne nors ir siauresne galva, didesnėmis akimis.
Juodasis kaimanas yra vienas pagrindinių Amazonijos grobuonių. Medžioja įvairius gyvūnus: bestuburius, žuvis (tame tarpe šamus, piranijas), varles, gyvates, vėžlius, paukščius. Suaugę kaimanai priklausomai nuo dydžio gali pagauti įvairius žinduolius – beždžiones, tinginius, šarvuočius, pakas, agučius, kapibaras, ūdras, elnius, tapyrus, taip pat anakondas, kitus kaimanus. Jų grobiu gali tapti ir naminiai gyvūnai (kiaulės, karvės, arkliai, šunys). Žmogui taip pat gali būti mirtinai pavojingi. Medžioja daugiausia naktį. Stambų grobį dažnai palieka vandenyje supūti, o paskui praryja gabalais.
Patelė lizde netoli upės padeda 30–60 kiaušinių. Jaunikliai išsirita po 6 savaičių, kai prasideda potvyniai, ir gyvena balose, atokiuose užutėkiuose (iš lizdo motina perneša burnoje). Kiaušiniai ir jaunikliai yra dažnas kitų kaimanų, gyvačių, driežų, žuvų, jaguarų grobis. Paaugę priešų, išskyrus kitus kaimanus, neturi.
Medžiojamas dėl odos ir mėsos. Dabar didžiausią pavojų kelia nykstančios buveinės. Dėl juodųjų kaimanų mažėjimo labai pagausėjo piranijų ir kapibarų.
Vietiniai pavadinimai:
