Julie Clary
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Julie Clary | |
|---|---|
_by_Fran%C3%A7ois_G%C3%A9rard.jpg)
| |
| Žiuli Klari | |
| Bonapartai | |
| |
| Gimė | 1771 m. gruodžio 26 d. Marselyje |
| Mirė | 1845 m. sausio 7 d. (73 metai) Florencijoje |
| Palaidotas (-a) | Šventojo Kryžiaus bazilika |
| Tėvas | Fransua Klari |
| Sutuoktinis (-ė) | Žozefas Bonapartas |
| Ispanijos, Neapolio ir Sicilijos karalienė | |
 Vikiteka |
Julie Clary |
Marija Žiuli Klari Bonapart (pranc. Julie Clary, 1771 m. gruodžio 26 d. Marselyje – 1845 m. balandžio 7 d. Florencijoje) buvo Ispanijos, Neapolio ir Sicilijos karalienė, karaliaus Žozefo Bonaparto žmona.
Vaikystė ir šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žiuli Klari gimė Marselyje, Prancūzijoje turtingo šilkų pirklio ir pardavėjo Fransua Klari (1725 m. vasario 24 d. Marselyje – 1794 m. sausio 20 d. Marselyje) ir Frasuazos Rose Somis (1737 m. rugpjūčio 30 d. Marselyje – 1815 m. sausio 28 d. Paryžiuje) šeimoje. Frasuaza Rose Somis buvo antroji Fransua Klari žmona, jo pirmoji žmona buvo Gabrielė Fléchon (1732 m. – 1758 m. gegužės 3 d.) su kuria jis vaikų neturėjo.
Žiuli Klari sesuo Dezirė Klari ištekėjo už Žano Batisto Bernadoto (Karolio XIV Jono), kuris tapo Švedijos ir Norvegijos karaliumi, o Dezirė Klari karaliene. Klari šeima turėjo taip pat ir sūnų Nikolą Žozefą Klari, kuris vedė Anne Jeanne Rouyer.
1794 m. rugpjūčio 1 d. Žiuli Klari ištekėjo už Žozefo Bonaparto, vyresniojo Napoleono Bonaparto brolio. Jie susilaukė trijų dukterų: Žiuli Žozefinos Bonapart (1796–1796), Zenaidos Leticijos Žiuli Bonapart (1801–1854) ir Šarlotės Napoleonės Bonapart (1802–1839).
Karalienė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1806 m. Napoleonas Bonapartas skyrė savo brolį Žozefą Neapolio karaliumi, o Žiuli tapo karaliene. 1808 m. ji tapo Ispanijos karaliene, kai Žozefas tapo karaliumi. Tačiau jie niekada ten negyveno, dėl Ispanijoje esančių neramumų, todėl Žozefas buvo tik formalus Ispanijos karalius.
Žiuli nuolat pasiekdavo žinios apie jos vyro Žozefo romanus su moterimis iš Karibų jūros baseino – Teresa de Montalvo, Maria del Pilar Acedo, Marques.
Po Napoleono žlugimo
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po Napoleono armijos pralaimėjimo Vitorijos mūšyje, kuris įvyko 1813 m. birželio 21 d., bei nesėkmingų karo veiksmų Ispanijoje, 1814 m. Žiuli nusipirko pilį Šveicarijoje netoli Ženevos ežero.
Po Vaterlo mūšio ir Bonapartų žlugimo, Žozefas įsigijo nuosavybės Niujorko valstijoje netoli Delavero upės už pajamas, kurias gavo pardavus ispanų dailės kūrinius, kurie buvo paimti beplėšiant Madrido rūmus, vienuolynus ir dvarus.
Vėlesnis gyvenimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žiuli kartu su dukterimis, tačiau be vyro išvyko į Frankfurtą, kuriame gyveno šešerius metus. Vėliau ji persikėlė į Briuselė, o vėliau į Italiją ir gyvenoFlorencijoje. Ji beveik nepalaikė santykių su kitais prancūzais. Kiti ją apibūdindavo kaip žavingą, tylią, orią ir taikią. Per šį laiko tarpą ji išsiskyrė su savo seserimi Dezirė Klari, kuri tapusi Švedijos karaliene, išvyko gyventi ten.
1840 m. Žozefas aplankė Žiuli Florencijoje. Žiuli pyko dėl jo neištikimybės, todėl ironiškai kreipėsi į jį „mano mylimas vyre“. Būdamas 76 metų amžiaus Žozefas Bonapartas mirė ant jos rankų 1844 m. liepos 28 d. O po aštuonių mėnesių – 1845 m. balandžio 7 dieną – mirė ir Žiuli. Tuo metu jai buvo 73-eji. Jie buvo šalia vienas kito palaidoti Santa Croce bazilikoje, Florencijoje. Po 17 metų, 1862 m., imperatorius Napoleonas III atgabeno Žozefo palaikus į Prancūziją ir palaidojo šalia brolio Napoleono. Žiuli palaikai liko Florencijoje. Šalia jos palaidota jos dukra Šarlotė, kuri būdama 37 metų amžiaus mirė gimdydama (kūdikis neišgyveno) Lukos mieste Italijoje.