Judesio aptikimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Judesio aptikimas (angl. Motion Detection) – metodas, kuriuo gaunama informacija iš kokių nors aparatinių duomenų šaltinių, išanalizuojama, bei, jei buvo aptiktas judesys, atliekami numatytieji veiksmai.

Judesio aptikimo būdų klasifikavimas

Šiuolaikinės jautrios saugumo sistemos gali naudoti skirtingus būdus nustatyti ar buvo užfiksuotas judesys, tačiau šiuos būdus galima kategorizuoti. Dažniausiai kategorizuojama pagal būdo duomenų šaltinį ir duomenų apdorojimo būdą.

Pagal duomenų šaltinį būdus galima skirstyti į naudojančius:

Ultragarsą, kuris dažniausiai naudojamas prietaisuose, pagrįstuose echolokacijos principu – išsiunčiamas ultragarso impulsas ir matuojamas jo atspindys;
Mikrobangas, kurių naudojimas gana panašus į ultragarsą – tikrinamas bangų atsimušimas į objektą;
Šviesos bangas, kurių naudojimas yra paprasčiausias skirtumų ieškojimas tarp kelių skirtingų gautų duomenų srautų skirtingais laiko tarpais, pasinaudojant dvimačių piešinių apdorojimu
Infraraudonuosius spindulius, kurie naudojami dažniausiai tada, kai judesys bandomas nustatyti iš šilumos pokyčio (jei šiluma padidėja, vadinasi, atsirado kažkoks naujas objektas matomame lauke, o jei šiluma sumažėja, objektas dingo iš matomo lauko).
Mišrusis (keli duomenų šaltiniai, norint užtikrinti didesnį tikslumą)

Ultragarsu paremtų jautrių apsaugos sistemų trūkumas yra tas, kad jų veikimo atstumas yra gana ribotas ir galimi netikslumai, sklindant tam tikrų bangų garsui iš aplinkinių šaltinių. Mikrobangomis paremtų metodų privalumas yra tas, kad joms įtakos nedaro oro sąlygos, kokie garsai sklinda aplinkui. Trūkumas tas, kad duomenų nepakanka nustatyti judančių objektų formą bei vaizdines savybes.

Šviesos bangų naudojimo privalumas yra tas, kad gauta informacija yra puikiai suprantama žmogui, nes ji pateikiama paveikslėlių pavidalu. Tačiau šio nustatymo būdo trūkumas yra tas, kad yra gana nemaža tikimybė, kad gauta informacija gali būti klaidinga (t. y. joks judesys nebuvo užfiksuotas), nes dar nėra pakankamai ištobulintas šio būdo veikimo principas. Be to, reikia gana nemažų resursų gautai informacijai apdoroti, lyginant su kitais būdais. Infraraudonųjų spindulių naudojimo privalumas yra tas, kad galima gana tiksliai išskirti gyvus judančius objektus, tačiau problemos kyla, kai judantis objektas visiškai nepraleidžia šilumos (t. y. jo paviršiaus temperatūra tokia pati kaip ir aplinkos).

Pagal duomenų apdorojimą būdą galima skirstyti į:

Aparatinis (Hardware), kai duomenis apdoroja įrenginys savo procesoriaus pagalba;
Programinis (Software), kai duomenis gauna programa iš kokio nors įrenginio ir juos apdoroja;
Mišrusis (angl. mixed), apjungiantis aparatinio bei programinio būdo veikimo savybes.

Pagal veiklos pobūdį judesio aptikimo sistemas galima skirstyti į:

Tokias, kurių tikslas užfiksuoti tik patį faktą, kad judesys įvyko arba ne
Tokias, kurių tikslas užfiksuoti ir judesį sukėlusį objektą.

Savo ruožtu metodai, kurie fiksuoja objektus gali būti klasifikuojami pagal:

Kokius objektus aptinka (transporto priemones, gyvūnus, žmones, žmonių grupeles…)
Kaip aptinkamos judančio objekto ribos (pagal objekto kontūrus, pagal objekto poslinkio regionus…)