Jonas Aleksa

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Jonas Aleksa
Jonas Aleksa
Gimė	1939 m. sausio 27 d. Telšiuose
Mirė	2005 m. spalio 17 d. (66 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	Antakalnio kapinėse
Veikla	choro, simfoninio orkestro ir operos dirigentas, pedagogas.
Žymūs apdovanojimai
1970 m. nusipelnęs artistas 1978 m. Liaudies artisto garbės vardas 1982 m. Lietuvos valstybinė premija 1995 m. Latvijos nacionaline premija 1995 m. Gedimino III laipsnio ordinas 2003 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

Jonas Aleksa (1939 m. sausio 27 d. Telšiuose – 2005 m. spalio 17 d.) – choro, simfoninio orkestro ir operos dirigentas, pedagogas.

Biografija

1949–1956 m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje (dėst. A. Jozėnas). 1956–1961 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. A. Budriūno klasė), pirmasis gavo P. Čaikovskio vardinę stipendiją. Studijų metais (1959–1961 m.) buvo Vilniaus mokytojų namų berniukų choro „Ąžuoliukas" chormeisteris.

Konservatoriją baigęs su pagyrimu, 1962–1965 m. simfoninį – operinį dirigavimą studijavo Leningrado valstybinės N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos aspirantūroje (prof. E. Mravinskio klasė). 1970 m. dalyvavo H. von Karajano seminare Leningrade. 1973–1974 m. stažavo Vienos aukštojoje muzikos ir scenos meno mokykloje (prof. H. Swarovskio ir C. Österreicherio dirigavimo klasės).

Nuo 1965 m. buvo Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro dirigentas, nuo 1975 m. vyr. dirigentas, 1994–1997 m. teatro vadovas ir vyr. dirigentas, vėliau dirigentas ir vėl vyr. dirigentas. Parengė ir dirigavo daug užsienio klasikų ir lietuvių kompozitorių operų, baletų, operečių.

Operos: R. Wagnerio „Lohengrinas“, G. Puccini „Bohema“, „Madam Butterfly“, Ch. Gounod „Faustas“, G. Bizet „Karmen“, G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“, G. Verdi „Don Karlas“, S. Moniuszkos „Halka“, W. A. Mozarto „Figaro vedybos“, A. Rubinšteino „Demonas“, A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“, M. Musorgskio „Borisas Godunovas“, V. Klovos „Du kalavijai“, V. Barkausko „Legenda apie meilę“, J. Juzeliūno „Sukilėliai“, E. Balsio „Kelionė į Tilžę“. Baletai: P. Čaikovskio „Miegančioji gražuolė“, R. Ščedrino „Ana Karenina“, S. Prokofjevo „Romeo ir Džiuljeta“, B. Bartoko „Stebuklingas mandarinas“, C. Orffo „Gudruolė“, A. Petrovo „Vilties krantas“, J. Gruodžio „Jūratė ir Kastytis“, E. Balsio „Eglė žalčių karalienė“, J. Bašinsko „Užkeikti vienuoliai“, A. Senderovo „Mergaitė ir mirtis“. Operetės: J. Strausso „Šikšnosparnis“ ir „Vienos kraujas".

Leningrado M. Musorgskio operos ir baleto teatre 1976 m. ir 1977 m. parengė ir dirigavo G. Rossini operą „Bohema“ ir W. A. Mozarto operą „Don Žuanas". 1989 m. ir 1990 m. su teatro kolektyvu gastroliavo Paryžiuje ir Italijos miestuose.

1990–1994 m. Slovakijos nacionalinio operos ir baleto teatro Bratislavoje vyr. dirigentas. Parengė ir dirigavo nemaža operų: W. A. Mozarto „Idomenėjas“ ir „Figaro vedybos“, G. Verdi „Otellas“, Ch. Gounod „Faustas“, R. Wagnerio „Tanhoizeris“, J. Offenbacho „Hofmano pasakos“, G. Donizetti „Lucia di Lammermoor“, E. Suchonio „Sūkurys" ir kt.

Su teatro kolektyvu dalyvavo Edinburgo (Didžioji Britanija) festivalyje. Su Latvijos valstybiniu simfoniniu orkestru 1993 m. ir 1994 m. gastroliavo Prancūzijoje.

J. Aleksa Vilniuje buvo suorganizavęs kamerinį orkestrą ir koncertiškai atliko H. Purcello operą „Didonė ir Enėjas".

Su Lietuvos ir Latvijos chorais, orkestrais ir solistais koncertuose pirmą kartą atliko daug sudėtingų užsienio ir lietuvių kompozitorių kūrinių: J. S. Bacho Mišias h – moll, Pasijas pagal Matą, Pasijas pagal Morkų ir Pasijas pagal Joną, G. F. Händelio oratoriją „Mesijas“, J. Haydno oratoriją „Metų laikai“ ir Mišias B-dur, G. Verdi „Requiem“, B. Britteno „Karo requiem“, C. Orffo kantatas „Catulli Carmina“ ir „Carmina Buraną“, F. Schuberto „Stabat Mater“, A. Schönbergo oratoriją „Gurės dainos“, G. Sviridovo „Patetinę oratoriją“, J. Juzeliūno trečiąją simfoniją „Žmogaus lyra“, E. Balsio kantatą „Saulę nešantis" ir kt.

Kaip dirigentas su simfoniniais orkestrais gastroliavo buvusios Sovietų sąjungos miestuose, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje (Erfurte parengė ir dirigavo P. Čaikovskio operą „Eugenijus Oneginas"), Šveicarijoje, Izraelyje, Italijoje ir kitur. Simfoninių koncertų programose užsienyje ir Lietuvoje buvo S. Prokofjevo, D. Šostakovičiaus, J. Bramso, A. Brucknerio, G. Mahlerio, A. Schönbergo, A. Dvorako simfonijos, M. K. Čiurlionio, J. Gruodžio, J. Juzeliūno, B. Dvariono, E. Balsio, S. Vainiūno, A. Račiūno, V. Montvilos, V. Paltanavičiaus, O. Balakausko, T. Makačino ir kitų lietuvių kompozitorių simfoniniai kūriniai.

Dirigavo muziką filmams „Eglė“, F. Poulenco monooperą „Žmogaus balsas“, B. Bartoko operą „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis". Diriguojant J. Aleksai, Lietuvos ir užsienio radijas bei televizija padarė nemaža įvairių kūrinių įrašų.

J. Aleksa žinomas ir kaip pedagogas.

Nuo 1965 m. buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos Operinio parengimo katedros dėstytojas. Operos studijoje parengė W. A. Mozarto operą „Figaro vedybos“, G. Puccini „Bohemą“, G. F. Händelio „Acis ir Galantėja“, P. Čaikovskio „Eugenijų Oneginą". Taip pat dėstė ir Choro dirigavimo bei Orkestrinio dirigavimo katedrose.

Nuo 1968 m. vyr. dėstytojas, nuo 1986 m. docentas, nuo 1996 m. profesorius. Jo buvęs mokinys Julius Geniušas – Kauno muzikinio teatro vyr. dirigentas.

Nuo 1995 m. J. Aleksa – tarptautinio studentų simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas.

J. Aleksa – valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas Vilniaus ir Leningrado aukštosiose mokyklose, seminarų chorvedžiams vadovas, skaito pranešimus mokslinėse konferencijose, paskelbė straipsnių ir davė interviu Lietuvos ir užsienio spaudoje, taip pat per radiją ir televiziją.

Įvertinimas

Buvo 1975 m., 1980 m. ir 1985 m. respublikinių dainų švenčių dirigentas. 1970 m. jam suteiktas nusipelniusio artisto, o 1978 m. Liaudies artisto garbės vardai, 1982 m. apdovanotas Lietuvos valstybine premija, 1995 m. Latvijos nacionaline premija, 1995 m. Gedimino III laipsnio ordinu.

• 2003 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999 m.