Jeronimas Cicėnas
Jeronimas Cicėnas | |
---|---|
Gimė | 1909 m. liepos 24 d. Garšvinė, Dūkšto valsčius, Švenčionių apskritis |
Mirė | 1987 m. spalio 21 d. (78 metai) Siu Sity, Ajovos valstija |
Veikla | žurnalistas, redaktorius, Vilniaus krašto ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Jeronimas Cicėnas (1909 m. liepos 24 d. Garšvinė, Dūkšto valsčius, Švenčionių apskritis – 1987 m. spalio 21 d. Siu Sity, Ajovos valstija) – Lietuvos žurnalistas, Vilniaus krašto ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Studijavo visuotinę istoriją, literatūrą, etnologiją Vilniaus universitete.
1928 m. dirbo laikraščio „Vilniaus šviesa“ redakcijoje, 1934–1936 m. – laikraščio „Vilniaus žodis“ redakcijos literatūros skyriaus redaktorius, 1938–1939 m. jo priedo „Kūryba ir kritika“ redaktorius. 1934–1939 m. dėstė lietuvių kalbą Trakų ir Vilniaus mokytojų seminarijose, Aukštojoje politinių mokslų mokykloje Vilniuje. 1939–1940 m. dirbo laikraščio „Vilniaus balsas“, 1940 m. – „Nowe Slowo“ redakcijose. [1] 1941–1944 m. Vilniaus radiofono literatūros laidų ir valandėlių vaikams redaktorius. Bendradarbiavo Vilniaus krašto lietuvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių spaudoje, buvo aktyvus lietuvių organizacijų narys.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1945–1947 m. Hafkrugo ir Itzehoe karo pabėgėlių stovyklose redagavo savaitraščius „Kelyje tėvynėn“, „Akiratyje“. Vėliau persikėlė į JAV. 1950 m. dirbo žurnale „Nemunas“, rašė į kitą lietuvių spaudą, turėjo skiltį dienraštyje „Naujienos“.[2]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vilniaus tautosaka, 1934 m.
- Daugėliškiniai burtai, 1934 m.
- Dvaruos praėstos dienos, dokumentinė apybraiža apie baudžiavą, 1937 m.
- Lietuva pro „Vilniaus žinias”, 1944 m.
- Vilnius tarp audrų, Čikaga 1953 m., Vilnius 1993 m.
- Omahos lietuviai, 1954 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 85 psl.
- ↑ Domas Šniukas. Jeronimas Cicėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 120 psl.