Jackus Banys
Jackus Banys (1891 m. vasario 6 d. Meižiai, Padubysio valsčius – 1943 m. lapkričio 12 d. Norilsko lageris) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baigė Maskvos universiteto Fizikos – matematikos fakultetą, 1916 m. rugpjūčio mėn. mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, kovojo Galicijos fronte. 1917 m. baigė Maskvos 4-ąją junkerių pėstininkų mokyklą.
1918 m. liepos mėn. grįžo į Lietuvą. Nuo 1919 m. vasario mėn. Lietuvos kariuomenės 2-ojo pėstininkų pulko artilerijos būrio karininkas. 1919 m. liepos – gruodžio mėn. dalyvavo nepriklausomybė kovose su Raudonąja armija ir bermontininkais.
Nuo 1920 m. balandžio mėn. mokomosios atsargos baterijos, vėliau 9-osios baterijos vyr. karininkas. 1920 m. liepos mėn. ties Kruoniu nuginklavo lenkų brigadą, paėmė į nelaisve 400 kareivių, 6 patrankas ir 254 arklius. 1920–1927 m. buvo 10-osios, 9-osios baterijų vadas. 1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus, pulkininkas.
1927–1933 m. 4-ojo artilerijos pulko vadas. 1929 m. baigė Aukštųjų karininkų kursų artilerijos skyrių. Nuo 1933 m. Vyriausiojo štabo ypatingų reikalų karininkas, nuo 1934 m. dėstė Karo mokykloje, nuo 1939 m. balandžio mėn. artilerijos grupės vadas. Šaulių sąjungos pirmininkas.
TSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. rugsėjo mėn. paskirtas Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso 184-osios šaulių divizijos prieštankinio diviziono vadu. 1941 m. birželio mėn. suimtas, išvežtas į Norilską. 1942 m. NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas kalėti.[1]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1926 m. 2 rūšies Vyčio kryžiaus 1 laipsnio ordinas
- 1931 m. Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vytautas Zabielskas. Jackus Banys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 30 psl.