Jūrinis klimatas
Jūrinis klimatas – vienas iš dviejų klimato tipų, kurio charakteristikos (temperatūra ir krituliai) daugiau priklauso nuo vandenynų poveikio nei nuo žemynų. Vandenynų ir žemynų šiluminė sąveika su atmosfera skiriasi dėl skirtingų termodinaminių savybių – šiluminės talpos, albedo ir kt.
Jūriniam klimatui būdingas nedidelis (lyginant su žemyniniu klimatu) skirtumas tarp aukščiausios ir žemiausios temperatūros (temperatūros amplitudė), iki 20 °C; reikalingas ilgas 40 – 60 dienų laikotarpis pasiekti aukščiausias (vasarą) ir žemiausias (žiemą) temperatūras; didelis oro drėgnumas, debesuotumas ir kritulių kiekis; pavasaris paprastai vėsesnis nei ruduo. Skiriamas ryškus jūrinis klimatas, kai temperatūros amplitudė mažesnė nei 10 °C.[1]
Lietuvos klimatas varijuoja tarp jūrinio ir žemyninio.
Jūrinis vakarinis klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jūriniu vakariniu klimatu vadinamas jūrinis klimatas, vyraujantis vakarinėse visų žemynų vidutinių platumų pakrantėse, bei pietryčių Australijoje. Panašus klimatas taip pat būdingas atogrąžose – pakrančių aukštumose bei pavėjinėse kalnynų pusėse.
Pagal Köppen klimato klasifikaciją jūrinis klimatas paprastai atitinka Cfb arba Cwb kategorijas. Jūriniam klimatui būdingos palyginus šiltos žiemos, vėsios vasaros bei siauresnis metinių temperatūrų diapazonas nei būdingas kitiems panašių platumų klimatų tipams.
Kritulių kiekis gan pastovus ištisus metus, išskyrus kai kuriuos atogrąžų regionus, kuriems būdingos sausesnės žiemos, taip pat šiaurės vakarų pakrantę Šiaurės Amerikoje bei pietinę ir centrinę Čilės dalį, kur žiemos drėgnos ir sausos vasaros.
Temperatūrų charakteristikos skirtinguose regionuose skiriasi, šilčiausia vidutinė temperatūra neviršija 22 °C (pagal Köppen klimato klasifikaciją) ir bent 4 mėnesius vidutinė temperatūra yra aukštesnė nei 10 °C.
