Imunofiksacija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Imunofiksacija – metodas, paremtas antigeno ir antikūno sąveika. Šis metodas leidžia aptikti ir tipuoti kraujyje ar šlapime esančius monokloninius antikūnus ar imunoglobulinus. Tai labai svarbus tyrimas įvairių kraujo ligų, dažniausiai – mielominės ligos ir Valdenstremo makroglobulinemijos, diagnostikoje ir ypač tinka gydymo efektyvumui vertinti.

Principai

Antigeno ir antikūno sąveika nustatoma plika akimi ar mikroskopu stebint precipitaciją: matomi kompleksai susidarę, kai tirpus antigenas kontaktuoja su fiksuotu specifišku jam antikūnu.

Imunofiksacija yra pranašesnis, tačiau brangesnis tyrimas nei baltymų elektroforezė. Ji yra greičiau atliekama – rezultatas gaunamas po 3 valandų, taip pat tyrimas jautresnis – elektroforezės metu mažos baltymo koncentracijos paprasčiausiai neužregistruojamos. Imunofiksacija gali būti pusiau automatizuota ir naudojama daugelyje laboratorijų, lengvai perskaitoma ir interpretuojami jos rezultatai.