Idi Amin

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Idi Amin

Idi Aminas 1975 m. JTO posėdyje
Gimimo vardas	Idi Amin Dada
Visas vardas	His Excellency, President for Life, Field Marshal Al Hadji Doctor Idi Amin Dada, VC, DSO, MC, Lord of All the Beasts of the Earth and Fishes of the Seas and Conqueror of the British Empire in Africa in General and Uganda in Particular
Gimė	tarp 1923–1928 m. Uganda
Mirė	2003 m. rugpjūčio 16 d. Džida, Saudo Arabija
Palaidotas (-a)	Džida
Pilietybė	Ugandos
Sutuoktinis (-ė)	Malyamu Amin Kay Amin Nora Amin Madina Amin Sarah Amin
Vaikai	iki 45 (Taban Amin, Haji Ali Amin, Jaffar Amin, Faisal Wangita ir kt.)
Religija	islamas
Ugandos prezidentas
Kelintas	3
Ėjo pareigas	1971 – 1979
Ankstesnis	Milton Obote
Vėlesnis	Yusuf Lule

Pareigos	generolas

Išsilavinimas	Teisės daktaras
Alma mater	Makererės universitetas

Vikiteka	Idi Amin

Idi Aminas Dada (Idi Amin Dada, g. po 1920 m. – m. 2003 m. rugpjūčio 16 d.) – Ugandos generolas, prezidentas (faktiškai diktatorius), valdęs šalį 1971–1979 m.

Apie Idi Amino jaunystę nėra žinoma nieko konkretaus. Spėjama, kad gimė tarp 1923 ir 1928 m. netoli Kampalos, kakvų gentyje, atsivertusiojo į islamą Amino Dados šeimoje. Kelerius metus lankė Bombo islamiškąją mokyklą. 1946 m. kaip virėjo padėjėjas pateko į britų armijos Karaliaus Afrikos šaulių būrį. Tarnavo Kenijoje, Somalyje. Pasižymėjo Mau Mau sukilimo Kenijoje malšinimu, 1953 m. gavo seržanto laipsnį. 1959 m., grįžęs į Ugandą, Aminas kopė karinės karjeros laiptais, 1962 m. tapo jau nepriklausomos Ugandos armijos kapitonu.

1965 m. Aminas kartu su Milton Obote buvo apkaltintas dramblio kaulo ir aukso kontrabanda iš Zairo. Vėliau Obotė nuvertė šalį valdžiusį karalių Mutesą II. 1969 m. Obotė paskyrė Aminą generolu majoru. Netrukus kilo trintis tarp Amino ir Obotės, ir 1971 m. sausio 25 d. Idi Aminas įvykdė karinį perversmą, taip uzurpuodamas valdžią Ugandoje.

Tapęs prezidentu, Idi Aminas suvaržė bet kokią opoziciją, Obotės rėmėjai buvo persekiojami, todėl dauguma pabėgo į Tanzaniją. Kilo etniniai valymai, nuo kurių daugiausia nukentėjo ačioliai ir langiai. Iš šalies buvo priversti pasitraukti čia britų laikais apsigyvenę azijiečiai ir europiečiai, jų turtas konfiskuotas.

Idi Aminas palaikė gerus tarptautinius santykius su komunistinėmis valstybėmis, ypač Libija ir TSRS, buvo JAV, Jungtinės Karalystės, Izraelio priešininkas. 1976 m. liepos 4 d. jungtinės palestiniečių ir vokiečių „Revoliucinių Ląstelių“ teroristų pajėgos užgrobė „Air France“ keleivinį lėktuvą ir nutupdė Entebėje. Įkaitus Entebės operacijos metu išvadavo Izraelio specialiosios pajėgos. Po šio įvykio, Vakarų šalys nutraukė diplomatinius santykius su Uganda.

Palaipsniui Idi Amino valdžia silpnėjo, prastėjo ekonominė padėtis, vis daugėjo sukilėlių. Aminas apkaltino Tanzaniją nesantaikos kurstymu ir 1978 m. aneksavo Kageros regioną šiaurės vakarų Tanzanijoje. Tanzanijos armija, palaikoma Ugandos sukilėlių (Ugandos nacionalinės išsivadavimo armijos) kontraatakavo ir atkovojo ne tik Kageros regioną, bet ir užėmė Ugandą. 1979 m. balandžio 11 d. buvo užimta Kampala, ir Idi Aminas buvo priverstas palikti šalį. Pradžioje jis išvyko į Libiją, o 1980 m. persikėlė į Saudo Arabiją, kur gavo politinį prieglobstį. Idi Aminas gyveno Džidoje iki pat mirties 2003 m. Tiesa, 1989 m. jis bandė grįžti į Ugandą, tačiau pasiekęs Kinšasą buvo priverstas grįžti atgal į Saudo Arabiją.

Idi Aminas praktikavo poligamiją, oficialiai turėjo 5 žmonas. Jo palikuonių priskaičiuojama nuo 30 iki 45. Aminas pasižymėjo asmenybės kulto siekiu, save įvardijo tokiu titulu: „Jo Didenybė, Prezidentas Gyvenimui, maršalas al Hadžis daktaras Idi Aminas Dada, VC, DSO, MC, visų žemės žvėrių ir jūros žuvų viešpats, Britų Imperijos Afrikoje užkariautojas bendrai ir Ugandoje tiksliai“. Taip pat save vadino nekarūnuotuoju Škotijos karaliumi, tapo Makererės universiteto teisės daktaru, sau prisiskyrė Britanijoje teikiamus Karinio kryžiaus, Už nuopelnus karo tarnyboje, Pergalės kryžiaus ordinus. Paplito gandas, kad Aminas praktikavo kanibalizmą.

Apie Idi Aminą ir susijusią Entebės operaciją sukurta daug vaidybinių ir dokumentinių filmų (žymiausias – „Paskutinis Škotijos karalius“, 2006 m.), parašyta knygų.