Humbolto fondas

Humboldto fondas
Buveinė	Bona (DE)
Įsteigtas	1953 m.
Sritys	Visos
Vadovas	Helmut Schwarz (2008 m.)
Stipendininkai	Kazimira Danutė Prunskienė, Justinas Karosas, Vaidevutis Geralavičius, Jūras Banys, Vytautas Balevičius, Kęstutis Staliūnas, Kęstutis Pyragas, Bronius Kaulakys, Eimutis Juzeliūnas, Egidijus Šileikis, Gintautas Sakalauskas ir kiti
Tinklavietė	www.avh.de Archyvuota kopija 2021-09-28 iš Wayback Machine projekto. (vokiečių, anglų k.)

Aleksanderis fon Humboltas (1769-1859)

Humboldto fondas (vok. Alexander von Humboldt-Stiftung 'Aleksanderio fon Humbolto fondas') – mokslo ir tyrimų paramos fondas Vokietijoje, remiantis tarptautinį bendradarbiavimą tyrimų srityje. Pagal įvairias stipendijų programas užsienio mokslininkai gali stažuotis (tyrinėti, rinkti medžiagą, vykdyti projektus) Vokietijoje bei kitose Europos valstybėse.

Nuo 1953 m. fondas parėmė per 20 000 mokslininkų iš daugiau nei 130 valstybių. Kasmet suteikia ~600 stipendijų. Pretenduoti gali visų tautybių ir mokslo sričių mokslininkai. Administruoja Wolfgang-Paul-Stiftung fondą, finansuojamą iš V. Paulo paskaitų (Wolfgang-Paul-Vorlesung). Finansuojama Romano Hercogo stipendija. 2008 m. įsteigta vad. Alexander-von-Humboldt profesūra, viena didžiausių premijų Vokietijoje. Fondas yra Allianz der Wissenschaftsorganisationen narys. Būstinė – Bona–Bad Godesbergas.

Vadovybė

Nuo 1953 m. fondo prezidentai:

• Werner Heisenberg (1953–1975), Nobelio fizikos premijos laureatas
• Feodor Lynen (1975–1979), Nobelio medicinos premijos laureatas
• Wolfgang Paul (1979–1989), Nobelio fizikos premijos laureatas
• Reimar Lüst (1989–1999), fizikas
• Wolfgang Frühwald (1999–2007), literatūrologas.
• Helmut Schwarz (nuo 2008 sausio mėn.) chemikas.

Stipendijos

Stipendijos patyrusiems mokslininkams – 2 450 eurų/mėn. (6–18 mėn.). Be to, šeimos, kelionės (mobilumo), sveikatos draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo priemokos. Užsienio kalbos kursų stipendija (2–4 mėn. intensyviems kalbos kursams stipendininkui ir jo sutuoktiniui) mokama pasirinktai kalbos įstaigai Vokietijoje arba prieš pat stažuotę užsienyje. Išmokos kartu vykstantiems šeimos nariams (jei išvyka tęsiasi bent 3 mėn.) – iki 326 eurų/mėn. sutuoktiniui ir iki 204 eurų/mėn. kiekvienam vaikui. Mokama Europos priemoka tyrimo išvykai kitoje tyrimų įstaigoje (nei numatyta pagal projektą) kitoje Europos šalyje, jeigu tai reikalinga įgyvendinant tyrimų projektą. Priimančioji tyrimų įstaiga gauna išmoką – 800 eurų/mėn. (gamtos mokslai, inžinerija) arba 500 eurų/mėn. (humanitariniai arba socialiniai mokslai). Patyrusių mokslininkų atveju daktaro laipsnis turi būti įgytas ne anksčiau kaip prieš 12 metų. Stažuotė galima dalinti į 3 dalis. Pretendentas paprastai turi būti jau dirbęs „asistuojančiuoju profesoriumi“ (angl. Assistant Professor) arba jaunųjų (mokslininkų) grupių vadovu arba turėti daugiametę savarankiškos mokslinės veiklos patirtį.

Stipendijos postdoktorantams – 2 250 eurų/mėn. (6–24 mėn.). Kalbos kursų, kelionės, užsienio stažuočių priemokos, išmokos priimančiai įstaigai Vokietijoje – analogiškai kaip ir patyrusių mokslininkų programos atveju. Daktaro laipsnis turi būti įgytas ne anksčiau kaip prieš 4 metus (paraiškos gavimo momentu). Būtinos kelios mokslininkų (vadovo, svetimos įstaigos atstovų) rekomendacijos, mokslinės publikacijos tarptautiniuose leidiniuose ir kita aukšto lygmens mokslinė kvalifikacija, pagrįsta dokumentais bei kitais įrodymais.

Stipendininkai iš Lietuvos – ekonomistė prof. Kazimira Danutė Prunskienė (g. 1943 m.), filosofas politikas prof. Justinas Karosas (g. 1937 m.), diplomatas Vaidevutis Geralavičius, fizikai profesoriai Jūras Banys, Vytautas Balevičius, Kęstutis Staliūnas (g. 1963 m.), Kęstutis Pyragas, Bronius Kaulakys, chemikas prof. Eimutis Juzeliūnas, teisininkai prof. Egidijus Šileikis, Gintautas Sakalauskas ir kiti.