Hotano karalystė
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Khotana Hotanas | ||||
Kinijos vasalė (78–II a.; 632–670; 692–???) Tibeto vasalė (670–692) | ||||
| ||||
Karalystė (žalia) III a. | ||||
Sostinė | Hotanas | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Era | Senovė | |||
- Legendinis įkūrimas | 224 m. pr. m. e. m. | |||
- Nukariauja Karachanidai | 1006 m. m. | |||
Hotano karalystė – valstybė, egzistavusi III a. pr. m. e.–XI a. Tarimo baseino pietvakarinėje dalyje. Jos svarbiausias miestas ir sostinė buvo Hotanas, tačiau nuo pirmųjų mūsų eros amžių ji valdė ir kitus svarbius prekybinius Šilko kelio miestus.
Pavadinimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kharošthi bei brahmi raštu rašytuose vietiniuose įrašuose karalystė, kaip ir pats miestas, vadinama Khotana ar Hvatäna. Indijoje sanskritu ji buvo įvardijama kaip Gaustana. Kinų šaltiniuose ji vadinama Jutianu (kin. 于闐, 于窴, 於闐, pinyin: Yutian). Pietiniai karalystės kaimynai tibetiečiai valstybę vadino Li (tibet. ལི་ཡུལ་ ) arba „Raudonųjų gluosnių mišku“ (tibet. ལྕང་ར་སྨུག་པོ་ ), o jos sostinę – Huten ar Huden.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senovės Hotanas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Archeologiniai duomenys rodo, kad Hotano gyvenvietė buvo gyvenama nuo senovės. Karalystės įkūrimo data legendos laiko 224 m. pr. m. e. Anot legendų, ją įkūrė Indijos Maurijų dinastijos karalius Ašoka. Ši legenda parodo nuo seno egzistavusius kultūrinius ryšius su Indijos subkontinentu. Jie buvo palaikomi per prekybinius kelius per Pamyro kalnus ir Kašmyrą. Jau I a. pr. m. e. Hotano karalius priėmė iš Indijos atėjusį budizmą.
Nuo II a. pr. m. e. Hotanas buvo minimas ir Kinijos šaltiniuose: Jutiano karalystė minima tarp 36 vakarų valstybių. Vėlyvoji Han istorija rašo: „pagrindinis Jutiano karalystės centras yra Sičengo miestas (Jotkano archeologinė vietovė). Ji yra 5300 li nuo Lukčuno ir 11700 li nuo Luojango. Jame yra 32 tūkstančiai šeimų, 83 asmenys ir daugiau nei 30 tūkst. vyrų, galinčių valdyti ginklą“.
I mūsų eros amžiuje Hotanas kovojo su gretimomis karalystėmis, ir pagrindinis jo priešas buvo Jarkendas. 56 m. Jarkendo armija nusiaubė miestą, ištrėmė karalių Juliną ir vietoj jo į sostą pasodino savo brolį Veiši. Tačiau Hotanas atsikeršijo savo priešui ir netrukus konsolidavo valdžią regione, pajungdamas mažus miestus valstybes. Tokiu būdu jis kartu su Šanšanu rytuose dalijosi pietinį Tarimo baseino pakraštį.
Kinijai Hotano kontrolė buvo svarbi, todėl ji užgrobė karalystę 78 m., bet jau 105 m. ši atgavo nepriklausomybę. Dar kartą Hotanas užkariautas 127 m., ir buvo įjungtas į Vakarų teritorijų protektoratą iki pat II a. II pusės. Per šį laikotarpį Hotanas absorbavo gretimą Kerijos karalystę rytuose. Nepaisant Kinijos įtakos, Hotanas aktyviai dalyvavo ir Vidurinės Azijos reikaluose: pvz., minimas Hotano karaliaus dalyvavimą kušanų karo žygiuose Indijoje 127 m..
Viduramžių Hotanas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žinomų karalių sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vardas | Valdymo trukmė | Valdymo pradžia |
---|---|---|
Yulin | prieš 56 m. | |
Xiumo Ba | 60 | |
Guangde | 61 | |
Vidžaja Kriti | iki 127 | |
Fangqian | iki 129 | |
Jian | iki 151 | |
Anguo | 151 | |
秋仁 | (25) | 446 |
婆罗二世 | (6) | 471 |
散瞿罗摩三世 | (23) | 477 |
舍都罗 | (30) | 500 |
尉迟? | (30) | 530 |
尉迟? | (30) | 560 |
卑示练 | (30) | 590 |
尉迟屋密 | (22) | 620 |
伏阇信 | (23) | 642 |
伏阇雄 | (26) | 665 |
尉迟璥 | (33) | 691 |
尉迟眺 | (1) | 724 |
伏师战 | (11) | 725 |
伏阇达 | (4) | 736 |
尉迟珪 | (5) | 740 |
尉迟胜 | (18) | 745 |
尉迟曜 | (27) | 764 |
尉迟诘 | (38) | 791 |
尉迟迟耶 | (15) | 829 |
尉迟南塔 | (15) | 844 |
尉迟佤那 | (29) | 859 |
尉迟毗讫罗摩 | (24) | 888 |
尉迟僧乌波(李圣天) | 同庆(38) 天兴(14) 天寿(4) |
912 庚戌 950 癸亥 963 |
尉迟苏拉(李从德) | 天尊(11) | 967 |
尉迟达磨 | 中兴(8) | 978 |
尉迟僧伽罗摩 | (13) | 986 |
尉迟萨格玛依 | (7) | 999 |