Hidropneumatinis rezervuaras
Hidropneumatiniai rezervuarai – specialūs įrenginiai, naudojami skysčių ir dujų sistemose slėgiui stabilizuoti ir energijai kaupti. Šie rezervuarai veikia naudojant abi fazes – skystį (dažniausiai vandenį) ir dujas (dažniausiai azotą arba orą).[1] Tarp šių dviejų medžiagų yra membrana, kuri leidžia skirtingoms fazėms veikti tarpusavyje, bet tuo pačiu jas izoliuoja viena nuo kitos.
Veikimo principas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paprastai hidropneumatiniai rezervuarai susideda iš dviejų pagrindinių komponentų:
- Skystosios fazės – paprastai tai yra vanduo, kuris cirkuliuoja sistemoje;
- Dujų fazės – dažniausiai naudojama suslėgtos azoto dujos, kuri užtikrina slėgio palaikymą ir absorbuoja šoką, kai skystis juda.
Kai sistema pradeda veikti, skystis (pvz., vanduo) užpildo rezervuarą ir suspaudžia dujas. Slėgio skirtumai ir srautai valdomi pagal sistemos poreikius. Jei slėgis mažėja, dujos išsiplečia ir padidina jėgą, kad išlaikytų pastovų slėgį. Taigi, šie rezervuarai ne tik kaupia energiją, bet ir padeda stabilizuoti slėgį sistemoje.[2]
Hidropneumatinių rezervuarų privalumai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Slėgio stabilizavimas: Hidropneumatiniai rezervuarai padeda išlyginti slėgio svyravimus, kurie gali atsirasti dėl greito vandens tiekimo sistemos darbo pokyčių arba dėl vandens siurblių veiklos;
- Energijos taupymas: Tinkamai naudojami hidropneumatiniai rezervuarai padeda sumažinti siurblių darbą, nes jie stabilizuoja slėgį sistemoje ir palaiko pastovų slėgį, net kai nėra didelio vandens srauto;
- Ilgaamžiškumas ir mažesnės priežiūros išlaidos: Membranos ir kitos technologijos, naudojamos šiuose rezervuaruose, padeda apsaugoti sistemas nuo oro drėgmės ir kitų aplinkos veiksnių, todėl rezervuarai gali veikti ilgą laiką be didelių remonto poreikių.
Hidropneumatinių rezervuarų taikymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vandens tiekimo sistemos: Vienas iš pagrindinių hidropneumatinių rezervuarų naudojimo sričių – vandens tiekimo ir skirstymo sistemos. Jie užtikrina pastovų slėgį ir sumažina siurblių darbo intervalus. Tokiu būdu, sistemose, kurios dažnai keičia vandens poreikį, hidropneumatiniai rezervuarai padeda išlaikyti pastovų ir optimalų slėgį;[3]
- Pramoniniai procesai: Hidropneumatiniai rezervuarai taip pat naudojami įvairiose pramonės šakose, pvz., maisto perdirbimo, chemijos ir tekstilės pramonėje, kur reikia nuolatinio slėgio stabilumo tiekimo sistemose. Jie taip pat naudojami hidraulinėse ir pneumatiniuose įrenginiuose, kad sumažintų komponentų susidėvėjimą dėl slėgio svyravimų;
- Šildymo sistemos: Kai kurios šildymo sistemos, ypač uždarose grandinėse, taip pat naudoja hidropneumatinius rezervuarus, kad palaikytų pastovų slėgį ir užtikrintų energijos efektyvumą. Tokie rezervuarai taip pat padeda išvengti oro kaupimosi šildymo sistemoje, kas gali sukelti siurblių perkrovą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ ĮSAKYMAS DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.02.04:2004 „VANDENS ĖMIMAS, VANDENRUOŠA. PAGRINDINĖS NUOSTATOS“ PATVIRTINIMO
- ↑ El-Hazek (2018). „Hydro Pneumatic Tank Design for Surge Protection of Irrigation Pipeline Systems“
- ↑ Ahmed Tawfik (2023) „Air vessel sizing approach for pipeline protection using artificial neural networks“