Heinz Schuster-Šewc
Heinz Schuster-Šewc | |
---|---|
Gimė | 1927 m. vasario 8 d. Poršicai, Lužica, Vokietija |
Mirė | 2021 m. vasario 10 d. (94 metai) Leipcigas, Vokietija |
Veikla | kalbininkas |
Pareigos | profesorius |
Alma mater | Leipcigo universitetas |
Haincas Šusteris-Ševcas (tikroji pavardė – Ševcas, vok. Heinz Schuster-Šewc, a. sorb. Hinc Šewc, 1927 m. vasario 8 d. Poršicų k., Lužica, Vokietija – 2021 m. vasario 10 d. Leipcigas, Vokietija)[1] – sorbų filologas slavistas, sorbistas. Sorbistikos instituto direktorius (1964–1992). Aukštutinių ir žemutinių sorbų kalbų specialistas. Savo mokslinius veikalus publikavo dviguba vokiečių – sorbų pavarde Šusteris-Ševcas. Nacionalinės Jakubo Čišinskio sorbų premijos laureatas (1980).
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1946 m. žiemą Radibore mokėsi dviejų mėnesių trukmės sorbų pedagoginiuose kursuose. Nuo tų pačių metų kovo Psovų kaime dirbo pradinės mokyklos mokytoju ir direktoriumi. 1947 m. įstojo į sorbų kultūrinės organizacijos „Domowina“ („Tėvynė“) jaunimo skyrių. Nuo 1948 m. Jogailos ir Vroclavo universitetuose studijavo slavistiką. 1953 m. gavo magistro mokslinį laipsnį, grįžo į Lužicą ir mokė rusų kalbos.
Nuo 1953 iki 1955 m. – Sorbų tautotyros instituto (vėliau – Sorbų instituto Baucene) asistentas. 1955 m., vadovaujamas vokiečių slavisto Hanso Holmo Bylfeldto, Berlyno Humboldtų universitete apgynė disertaciją docento laipsniui gauti, tema – „Historische und vergleichende Lautlehre der Sprache des Albin Moller“. Nuo 1955 iki 1964 m. Leipcigo universitete dėstė slavistiką.
Nuo 1964 iki 1992 m. – slavistikos profesorius ir Sorbistikos instituto direktorius. Nuo 1967 iki 1982 m. prie instituto organizavo tarptautinius Aukštuosius sorbų kalbų ir sorbų tautų kultūros kursus. Tyrė viduramžių literatūros šaltinius, priklausančius „Sorbų kalbų paminklų“ grupei. Publikavo tiriamuosius darbus „Katechizm a spěwarske Albina Mollera“ (1959), „Přełožk Noweho zakonja Mikławša Jakubicy“ (1967), „Enchiridion Vandalicum Handrija Tary“ (1990). Aptiko iki tol nežinomus kūrinius „Das Neue Testament der niedersorbischen Krakauer (Berliner) Handschrift“ (išleista 1996 m.), „Rukopis Jana Cichoriusa z lěta 1663“ (išleista 2000 m.).
Dirbo prie daugiatomio „Istorinio-etimologinio aukštutinių ir žemutinių sorbų kalbų žodyno“ (Historisch-etymologisches Wörterbuch der ober- und niedersorbischen Sprache), jis buvo išleistas įvairiais metais nuo 1978-ųjų iki 1996-ųjų.
Yra buvęs Aukštutinių sorbų kalbos komisijos prie VDR Mokslų akademijos nariu.
Jam suteiktas Jogailos universiteto garbės daktaro vardas. Nuo 1977 m. – Lenkijos žinių akademijos narys, o nuo 1988 m. – Saksonijos mokslų akademijos garbės narys.
Sorbistikos srityje publikavo apie 400 mokslinių darbų.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Das Sorbische im slawischen Kontext, Domowina-Verlag, 2000.
- Das Sorbische und der Stand seiner Erforschung, Berlin, Akademie-Verlag, 1991.
- Historisch-etymologisches Wörterbuch der ober- und niedersorbischen Sprache, Bautzen, Domowina-Verlag, 1978—1996.
- Bibliographie der sorbischen Sprachwissenschaft, Bautzen, Domowina-Verlag, 1966.
- Vergleichende historische Lautlehre der Sprache des Albin Moller, Berlin, Akademie-Verlag, 1958.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dietrich Šołta, Sonja Wölkowa, Prof. dr. dr. h.c. Hinc Schuster-Šewc 80 lět Archyvuota kopija 2019-05-09 iš Wayback Machine projekto., Lětopis 54 (2007) 1, 131—133
- Schuster-Šewc, Heinz, Leipcigo universitetas
- Jan Brankačk, Profesor Hinc Šewc-Schuster šěsćdźesatnik, Lětopis A, 34 (1987), S. 1-3
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Schuster-Šewc, Heinz (2021-02-20), Nuoroda tikrinta 2021-08-31