Hatra

Hatra
الحضر‎ / هترا
Hatra ~1988 m.
Hatra
Koordinatės	35°35′17″ š. pl. 42°43′06″ r. ilg. / 35.58806°š. pl. 42.71833°r. ilg. / 35.58806; 42.71833
Vieta	Irakas, Ninevijos muchafaza
Regionas	Mesopotamija, Džazira
Istorija
Pastatytas	III a. pr. m. e. (?)
Laikotarpis	antika
Tauta	arabai, asirai, aramėjai, persai
Valdovai	Vorodas, Manu, Elkudas, Našrihabas (128–137 m.), Našru, Volgašas I ir Sanatrukas I (~176 m.), Volgašas II (?), Absdamija (192–201 m.), Sanatrukas II (207–229 m.)
Informacija
Kasinėjimų datos	1987 m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 277

Hatra (arab. الحضر‎ = al-Ḥaḍr, pers. هترا = Hatrā) – senovinis miestas Mesopotamijoje, šiaurės Irake, Džaziroje, 110 km į pietvakarius nuo Mosulo.

Kada miestas įkurtas, nežinoma, galbūt III–II a. pr. m. e., valdant Selukidams. Hatra suklestėjo Partų valdymo metais (I–II a.), buvo svarbiu prekybiniu ir religiniu centru. Apie II a. Hatra kartu su Palmyra, Baalbeku, Petra sudarė pusiau autonomiškų arabų kunigaikštysčių juostą. Miestą ne kartą bandė užimti romėnai, bet 116–117 m. Hatra atrėmė Trajano, o 198–199 m. Septimo Severo antpuolius. 241 m. miestą užėmė ir suniokojo Sasanidų valdovas Šapuras I. Sasanidų valdymo metais Hatra buvo svarbus Arbajistano provincijos miestas. Vėliau Hatra nunyko.

Hatra – geriausiai išsilaikęs Partų miestas. Apskrito plano, buvo apsuptas beveik 2 km ilgio vidine ir išorine sienomis, turėjo virš 160 gynybinių bokštų. Miesto centre buvo šventyklų kompleksas, apsuptas šventoriaus (temeno). Hatroje pynėsi graikų-romėnų, Mesopotamijos, semitų religijos – čia būta šventyklų asirų-akadų Nergalui, graikų Hermiui, sirų-aramėjų Atargatei, arabų Alatei, akadų Šamašui. Taip pat įrašuose rasti paminėti aramėjų dievas Baalšaminas ir deivė Ašurbel.

1985 m. Hatra buvo įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Sadamo Huseino valdymo metais pradėti miesto atstatymo darbai. 1987 m. miestą kasinėjo italų archeologai. 2014–2017 m. Hatrą buvo užėmę Islamo Valstybės kovotojai – jie sunaikino ar apgadino skulptūras ir bareljefus, apšaudė sienas, bet miestas nukentėjo nedaug, palyginus su kitais Islamo Valstybės nuniokotais objektais.^[1]