Gyvulėlių kapinės
Lietuviškojo leidimo viršelis | |
| Autorius | Stivenas Kingas |
| Šalis | JAV |
| Žanras | Siaubo fantastika |
| UDK: | 821.111(73)-31 |
| Originalus leidimas | |
| Pavadinimas | Pet Sematary |
| Šalis | JAV |
| Kalba | anglų |
| Leidykla | Doubleday |
| Išleista | 1983 m. |
| Formatas | kietais viršeliais |
| Puslapių | 373 |
| ISBN: | 0385182449 |
| ISBN-13: | 9780385182447 |
| OCLC: | 559570199 |
| Pirmasis lietuviškas leidimas | |
| Pavadinimas | Gyvulėlių kapinės |
| Leidykla | Eridanas |
| Serija | Rinktiniai raštai |
| Išleista | 1998 m. |
| Vertėjas | Živilė Samėnaitė |
| Formatas | Minkštais viršeliais |
| Puslapių | 351 |
| ISBN: | 9986-36-002-1 |
Gyvulėlių kapinės (angl. Pet Sematary) – žymaus amerikiečių rašytojo Stiveno Kingo siaubo romanas, pirmą kartą JAV išleistas 1983 m. Lietuvoje romanas išleistas „Eridano“ leidykloje 1995 m.
Parašymo aplinkybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1978 m. S. Kingas sugrįžo dirbti dėstytoju į savo alma mater – Meino universitetą, įsikūrusį nedideliame Meino valstijos Orono mieste. Šiuo laikotarpiu jo šeima nuomojosi namą šalia judraus greitkelio Oringtone. Šiame kelyje nuolat žūdavo po ratais pakliuvusių naminių gyvulėlių, todėl vietos vaikai kaimyniniame lauke netoli Kingų namo buvo įrengę jų kapinaites. Ten pat savo suvažinėtą katę Smucky palaidojo ir S. Kingo duktė Naomi, iškart po to jo sūnus Ovenas taip pat vos nepapuolė po ratais. Šių patyrimų vedinas autorius parašė novelę, tačiau jautė, kad nuėjo per toli su aprašomais įvykiais. Tai buvo jo pirmoji knyga, „padėta į šalį“ paklausius žmonos Tabitos ir kolegos siaubo rašytojo Peterio Straubo patarimų. Vėliau S. Kingas nenoriai atidavė romano rankraštį spausdinimui tik leidyklai Doubleday pareikalavus vykdyti galutinio knygos varianto išleidimo sutarties sąlygas.
Siužetas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Daktaras Luisas Kridas su šeima (žmona Reičel, sūnus Geidžas, duktė Elė, katinas Čerčilis) atsikelia gyventi į mažą universiteto miestelį. Netrukus jie susidraugauja su kaimynais, senukų pora, gyvenančia kitoje kelio pusėje. Senukai aprodo jiems žemes aplink Kridų namus. Netoliese yra kapinės, kur dar prieš dešimtis, gal netgi šimtus, metų žmonės laidojo savo mylimus mirusius namų augintinius. Luiso žmona, kuri siaubingai nemėgsta mirties ir nepripažįsta jos kaip natūralaus reiškinio, kapinėmis pasibaisi. Per Padėkos dieną Luiso šeima išvyksta pas žmonos tėvus, bet Luisas dėl turimų nesutvarkytų reikalų, lieka su katinu Čerču namie. Netikėtai į kelią išbėgusį katiną partrenkia sunkvežimis. Kaimynas, žinodamas kaip mažoji Elė myli Čerčą, papasakoja Luisui apie įspūdingas senovės indėnų kapines, kuriose vyksta stebuklai. Luisas jose palaidoja katiną. Sekančią dieną, dideliam visų nustebimui, katinas vėl sėdi prie įprastų namų durų. Bet jis nebe toks, pasikeitęs, bet svarbiausia - gyvas. Po kurio laiko įvyksta siaubinga nelaimė. Kridų sūnų Geidžą kelyje partrenkia sunkvežimis, jį visiškai sumaitodamas. Visi apimti nevilties ir siaubo. Luisui į galvą šauna mintis palaidoti senosiose indėnų kapinėse savo sūnų, tiksliau - perlaidoti. Palaidotasis prisikelia, deja, tikras siaubūnas. Toliau įvykiai klostosi dar baisiau ...
Personažai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Louis Creed – gydytojas terapeutas, pagrindinis romano veikėjas.
- Rachel Creed – jo žmona (mergautinė pavardė – Goldman), po savo sesers Zeldos netekties bijanti visko, kas susiję su mirtimi. Jos šeima buvo nusistačiusi prieš jos pačios ir tada neturtingo studento-mediko vedybas. Įtempti santykiai išliko ir po 10 bendro gyvenimo metų, ir susilaukus dviejų vaikų – dukters Ellie ir sūnaus Gidge.
- Gudge Creed – Louis ir Rachel sūnus.
- Ellie Creed – jų duktė.
- Jud Crandall – 83 metų senis, Louis kaimynas ir draugas, vedęs Normą Crandall.
- Norma Crandall – Judo žmona, serganti artritu.
- Church – mylimas Ellie katinas.
Pasiekimai ir palikimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „World Fantasy Award“ nominacija geriausio romano kategorijoje 1984 m.
- 1989 m. romano motyvais sukurtas siaubo filmas „Naminių gyvūnėlių kapinės“ (rež. Mary Lambert, Paramount Pictures studija), tos pačios režisierės 1992 m. sukurtas tęsinys „Pet Sematary Two“.
- Stivenas Kingas yra pankroko grupės „The Ramones“ gerbėjas, o jų sukurta daina „Pet Sematary“ skamba ir to paties pavadinimo filme, ją perdainavo ir „Rammstein“.