Pereiti prie turinio

Gurma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Gurma
Gurma
gentinė konfederacija
XIV a. – 1899
Sostinė Nungu
Valdymo forma Monarchija
Nunbado
 XIV a. (pirmasis) Diaba Lompo
 1975–dabar (dabartinis) Yentangu
Istorija
 - Įkūrimas XIV a. m.
 - Prarado suverenitetą 1899 m.

Gurma arba Gulma – istorinė mosių karalystė dabartinio Burkina Faso rytinėje dalyje ir gretimose teritorijose šiaurės vakarų Benine bei šiaurės Toge. Jos politinis centras buvo miestas Fada Ngurma, kuris tradiciškai vadinamas Nungu.

Sostinės Nungu fragmentas

Tradiciškai laikoma, kad ją įkūrė mosių protėvio Uedraogo vyriausias sūnus Džaba Lompo, ir tai buvo viena iš 4 svarbiausių mosių karalysčių (kitos buvo Tenkodogas, Uagadugu ir Jatenga). Ją sukūrė gurų etninė grupė gurmančiai. Mokslininkai datuoja šį įkūrimą XIV a. pabaiga ar XVI a. pradžia.

Iki XVIII a. vidurio Gurma buvo viena iš daugybės gurmančių gentinių karalysčių (diema), buvusi gurmančių gyvenamo arealo centre. Iš viso jų priskaičiuojama apie 17. Šiaurėje svarbiausios jų karalystės buvo Bilanga, Kuala, Piela, Bongandinis ir Konas, o pietuose – Pama, Makakoalis, Boarigu, Botu ir kt.

XVIII a. viduryje gurmančių teritorijas užpuolė priešiška gentis čokosiai, kurie siekė čia įsigalėti. Tai skatino gurmančius vienytis. Tuometinis Nungu karalystės valdovas Jendabris, tituluojamas Nunbado, pasinaudojo šia situacija, ir jam pavyko suvienyti smulkių gurmančių karalysčių jėgas. Kuomet priešai buvo išvyti, Nungu tapo didelės 17 valstybėlių konfederacijos centru, o nunbado – svarbiausiu valdovu tarp daugybės batieba (regioninių lyderių).

Klestėjimo laikais XVIII a. II pusėje Gurma apėmė teritorijas visame dabartiniame rytiniame Burkina Fase ir gretimose teritorijose Toge, Benine ir Ganoje. Jos svarbiausi kaimynai buvo Mamprusis ir Borgu (pietuose), songajų karalystės (rytuose), fulbių žemės (šiaurėje) ir mosių karalystė (vakaruose). Nungu tapo svarbiu karavanų kelių centru, ir klestėjo dėl prekybos su hausais.

XIX a. pradžioje Gurmą užpuolė klajokliai fulbiai, kurie užėmė šiaurines teritorijas (ten įsikūrė Liptako ir Jaga emyratai). XIX a. pabaigoje Gurma buvo nukariauta prancūzų, kurie ją prijungė prie savo Vakarų Afrikos. Gurmos valdovų dinastija buvo išlaikyta ir egzistuoja iki mūsų dienų. Jos valdovas reziduoja Fada Ngurma mieste.

Valdovai (nunbado)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tradicinė data Valdovas Pastabos
1204–1248 Diaba Lompo, Nunbado  
1248–1292 Tidarpo, Nunbado  
1292–1336 Untani, Nunbado  
1336–1380 Banydoba, Nunbado  
1380–1395 Labi Diebo, Nunbado  
1395–1425 Tenin, Nunbado  
1425–1470 Tokurma, Nunbado  
1470–1520 Gima, Nunbado  
1520–1553 Gori, Nunbado  
1553–1571 Bogora, Nunbado  
1571–1615 Kampadiboaghi, Nunbado  
1615–1659 Kampadi, Nunbado  
1659–1684 Tantiari, Nunbado  
1684–1709 Lissoangui, Nunbado  
Buricimba dinastija
1709–1736? Yendabri, Nunbado  
1736–1791 Yembrima, Nunbado  
1791–1822 Baahamma, Nunbado  
1822–1831 Yenhamma, Nunbado  
1831–1843 Yencirima, Nunbado  
1843–1846 Yencabri, Nunbado  
1846–1856 Yempabu, Nunbado  
1856–1883 Yempadigu, Nunbado  
1883–1892 Yentuguri, Nunbado  
1892–1911 Bancandi, Nunbado  
Prancūzų protektoratas
1911–1952 Simandari (kitaip Kambambori), Nunbado  
1952–1954 tarpuvaldis  
1954–1961 Hamtiuri, Nunbado  
1961–1973 tarpuvaldis  
1973–1975 Yenmiama, Nunbado  
Nuo 1975 Yentangu, Nunbado