Goslaras

Goslaras vok. Goslar

Miesto panorama

Goslaras 51°54′26″ š. pl. 10°25′48″ r. ilg. / 51.90722°š. pl. 10.43000°r. ilg. / 51.90722; 10.43000 (Goslaras)

Laiko juosta: (UTC 2) ------ vasaros: (UTC 3)

Valstybė	Vokietija
Žemė	Žemutinė Saksonija

Įkūrimo data	922 m.

Gyventojų (2017)	51 128
Plotas	163,71 km²
Tankumas (2017)	312 žm./km²
Altitudė	255 m

Pašto kodas	38640, 38642, 38644
Tel. kodas	05321, 05325
Tinklalapis	www.goslar.de
Vikiteka	Goslaras

Kirčiavimas	Gòslaras ^[1]

UNESCO	(angl.) (pranc.): 623

Goslaras (vok. Goslar) – istorinis Vokietijos miestas Žemutinėje Saksonijoje, 40 km į pietus nuo Braunšveigo, 70 km į pietryčius nuo Hanoverio, įsikūręs Harco kalnų šiaurės vakarų pakraštyje. Goslaras – rajono centras, 2017 m. jame buvo 51,1 tūkst. gyventojų.

Šiandien Goslaras – eilinis provincijos miestas. XI–XIII a. jame gyvavo didžiausia ir svarbiausia vokiečių imperatorių rezidencija – kaizerpfalcas. Šalia, Ramelsbergo kalne, yra kasyklos, kuriose daugiau kaip 1000 metų buvo kasamas sidabras ir kiti metalai. 1992 m. Goslaro senamiestis ir Ramelsbergo kasyklos buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.

Istorija

Goslaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 922 m., kai karalius Henrikas I Paukštininkas Ramelsbergo prieigose įkūrė gyvenvietę. Goslaras ėmė augti pradėjus kasti anglį ir varį. Valdant imperatoriui Henrikui II centru tampa imperatorių viduramžių pilis, vėliau prie Henriko II pastatyta Dievo motinos koplyčia, neišlikusi XXI a. Valdant imperatoriui Henrikui III ir jo žmonai Agnesai prasidėjo miesto klestėjimas. Būtent šiuo laikotarpiu baigiami statyti ar pastatomi daugelis naujų akmens ir mūro pastatų, pvz., užbaigti imperatoriaus rūmai – kaizerpfalcas, pastatyta Goslaro katedra.

1081–1802 m. Goslaras turėjo laisvojo imperijos miesto statusą. Per Napoleono karus buvo aneksuotas Prūsijos.