Glorijetė
Išvaizda
Glorijetė, arba glorietė (it. glorietta) – nedidelis paviljono tipo statinys su kolonomis, statytas parkuose ar soduose. Glorijetė skirta grožėtis aplinkiniu vaizdu, pasislėpti nuo saulės ar lietaus. Pradėta statyti XVIII a. antroje pusėje.[1]
Žinomiausia glorijetė yra UNESCO pasaulio paveldo Šenbruno rūmų ansamblio dalis Vienoje (Austrija). Šenbruno glorijetė pastatyta 1775 m. imperatorės Marijos Teresės parėdymu.
Glorijete gali būti pavadinamas metalinis paukščių narvelis, panašus savo formą į šį architektūrinį objektą.
Kitos glorijetės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kiti žinomi architektūros paminklai, kurie apibrėžiami kaip glorijetės:
- rūmų Schloss Esterházy sode Eizenštate, Burgenlande (Austrija)
- Muskau parke, prie Giorlico (Vokietija)
- Bergpark Wilhelmshöhe parke Kaselyje (Vokietija)
- Trogire (Kroatija)
- Karlovy Varuose (Čekija)
- Maiers-Gloriette Fertoboze (Vengrija)
- Brukenthal muziejuje Sibiu (Rumunija)
- Villa Olmo Kome (Italija)
- Jardin des Plantes Paryžiuje (Prancūzija)
- Portmeirion (Velsas)
- Lidso pilyje Kente (Anglija)
- Corfe pilyje Dorsete (Anglija)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ [1]. Glorijetė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004