Gintaras Grajauskas
Gintaras Grajauskas | |
---|---|
Gimė | 1966 m. vasario 19 d. Kapsukas |
Veikla | Rašytojas |
Organizacijos | Lietuvos rašytojų sąjunga |
Pareigos | Narys (nuo 1995)[1] |
Žymūs apdovanojimai | |
Vyriausybės kultūros ir meno premija (2013) |
Gintaras Grajauskas (g. 1966 m. vasario 19 d. Kapsuke) – poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas, dainų autorius ir atlikėjas.[2]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo vaikystės gyvena ir dirba Klaipėdoje. Baigė S. Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, Lietuvos Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Džiazo katedrą. 1990–1994 dirbo radijuje, televizijoje, nuo 1994-ųjų dienraščio „Klaipėda“ literatūrinio leidinio „Gintaro lašai“ sudarytojas. Nuo 2008-ųjų – Klaipėdos dramos teatro literatūrinės dalies vedėjas. Nuo 2018-ųjų - Klaipėdos dramos teatro meno vadovas. Nuo 2000-ųjų organizavo kasmetinį Lietuvos poetų sambūrį „Placdarmas“. Grojo bosine gitara ir dainavo bliuzroko grupėje „Kontrabanda“, džiazroko grupėje „Rokfeleriai“. Su jomis išleidęs šešis albumus. Pastaraisiais metais vis labiau sieja savo gyvenimą su teatru. Vienas iš kasmetinio tarptautinio teatro festivalio „TheATRIUM“, vykstančio nuo 2017 m. Klaipėdoje, organizatorių.
Lietuvoje išleidęs devynias eilėraščių, dvi eseistikos knygas, romaną bei du pjesių rinkinius. Eilėraščių knygos išleistos Vokietijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Italijoje, Islandijoje, Ukrainoje, Didžiojoje Britanijoje. Pjesė „Rezervatas“ atskira knyga išleista Prancūzijoje. Eilėraščiai išversti į anglų, vokiečių, švedų, olandų, korėjiečių, suomių, lenkų, latvių, estų, rusų ir kt. kalbas, publikuoti tų šalių periodikoje bei antologijose.
Dalyvauja tarptautiniuose literatūriniuose renginiuose: skaitymuose Frankfurto, Leipcigo, Varšuvos, Geteborgo, Turino knygų mugėse, Edinburgo knygų festivalyje, Vilenicos, Geteborgo, Roterdamo, Kopenhagos, Budapešto poezijos festivaliuose, Reikjaviko, Berlyno literatūros festivaliuose, literatūriniuose vakaruose Berlyne, Miunchene, Diuseldorfe (Vokietija), Stokholme, Malmėje, Geteborge, Kristianstade (Švedija), Arau, Bazelyje, Liucernoje (Šveicarija), Venecijoje, Vičenzoje (Italija) ir kt. Yra gavęs Lietuvos kultūros ministerijos (1998, 2000, 2002–2003, 2006–2007), Baltijos šalių rašytojų ir vertėjų centro (Visbis, Švedija, 1998, 2000), Tarptautinės rašymo programos prie Ajovos universiteto (JAV, 2003), Het Beschrijf (Belgija, 2005), Literarisches Colloquium Berlin (Vokietija, 2010) stipendijas.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Zigmo Gėlės literatūrinė premija (1994)
- Ievos Simonaitytės literatūrinė premija (2000)
- Poezijos pavasario premija (2000)
- Lietuvos kultūros ministerijos premija (2003)
- Klaipėdos miesto Kultūros Magistras (2004)
- „Auksinis scenos kryžius“ (2008) už geriausią nacionalinės dramaturgijos kūrinį „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“
- Vyriausybės kultūros ir meno premija (2013)[3]
- Gailių klano premija (2020)
- Lietuvos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2020)
- Jotvingių premija (2022) už eilėraščių knygą „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“
- Pretendentas į Nacionalinei kultūros ir meno premijai gauti (2021, 2022)[4][5]
- Lietuvos rašytojų sąjungos premija (2023) už eilėraščių knygą „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“[6]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Tatuiruotė“ (eilėraščiai) – Vilnius, Vaga, 1993, Z. Gėlės premija už geriausią pirmąją knygą;
- „Ornitologija“ (eilėraščiai, proza) – Klaipėda, 1993.
- „Atsiskyrėlio atostogos“ (eilėraščiai) – Vilnius, Rašytojų sąjungos leidykla, 1996;
- „Katalogas“ (eilėraščiai) – Vilnius, Vaga, 1997;
- „Kaulinė dūdelė“ (eilėraščiai) – Vilnius, Vaga, 1999, Poezijos pavasario ir I. Simonaitytės premijos;
- „Iš klausos“ (esė) – Vilnius, Vaga, 2002;
- „Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems“ (eilėraščiai) – Vilnius, Rašytojų sąjungos leidykla, 2004.
- „Erezija“ (romanas) – Vilnius, Baltos lankos, 2005.
- „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (pjesės) – Vilnius, Rašytojų sąjungos leidykla, 2007.
- „Eilėraščiai savo kailiu“ (eilėraščiai) – Vilnius, Rašytojų sąjungos leidykla, 2008.
- „Mažumynai“ (esė) – Vilnius, Versus Aureus, 2010.
- „Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį“ (proza) - Vilnius, Tyto alba, 2012.
- „Gintaras Grajauskas. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“ (eilėraščių rinktinė) – Kaunas, Naujasis lankas, 2018.
- „Kas prieš mus“ (pjesės) – Vilnius, Rašytojų sąjungos leidykla, 2019.
- „Kaip viskas buvo” (eilėraščių rinktinė) - Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020.
- „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“ (eilėraščiai) – Vilnius, Rašytojų sąjungos leidykla, 2021.
- „Jūros druska ant lūpų“ (komiksų knyga, piešinių autorius Mindaugas Lukošaitis, teksto ir siužeto autorius Gintaras Grajauskas) - Klaipėda, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, 2023.
Teatras
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Keafri“ (pagal G. Grajausko tekstus) – Gliukų teatras, Klaipėda (rež. B. Šarka), 1997.
- „Co Ca Cola“ (pagal G. Grajausko tekstus) – Gliukų teatras, Klaipėda (rež. B. Šarka), 1998.
- „A gu gu“ (pagal G. Grajausko tekstus) – Gliukų teatras, Klaipėda (rež. B. Šarka), 2001.
- „Komiksas, arba Žmogus su geležiniu dančiu“ – Pilies teatras, Klaipėda (rež. A. Vizgirda), 2002, Lietuvos kultūros ministerijos premija už geriausią teatrinį debiutą;
- „Linkime pasveikti“ (pagal G. Grajausko tekstus) – Gliukų teatras, Klaipėda (rež. B. Šarka), 2003.
- „Kas lieka, kai nieko nelieka“ (pagal G. Grajausko tekstus) – Gliukų teatras, Klaipėda (rež. B. Šarka), 2007.
- „Rezervatas“, Tarptautinis Avinjono teatro festivalis (Prancūzija; scen. skaitymai, rež. O. Koršunovas), 2004, Klaipėdos dramos teatras (rež A. Giniotis, D. Meškauskas), 2004, „Conduite Intérieure“ (Prancūzija, rež. Ch. Chessa), 2012, Kauno Mažasis teatras (rež. A. Veverskis), 2013.
- „Brunonas ir barbarai“ – Šilutės kamerinis dramos teatras (rež. L. Mikuta), 2010.
- „Lietuviai“ – Klaipėdos menininkų grupė „Kolektyvinis sodas“ (rež. D. Savickis), 2012.
- „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ – Klaipėdos dramos teatras (rež. J. Vaitkus), 2010, Auksinis scenos kryžius už geriausią Nacionalinės dramaturgijos kūrinį (2008).
- „Pašaliniams draudžiama“ - Klaipėdos dramos teatras (rež. O. Koršunovas), 2016, Teatr Masterskaya (Rusija, Sankt Peterburgas, spektaklio eskizas, rež. T. Montrimas), 2019.
- „Kas prieš mus“ - Klaipėdos dramos teatras (rež. J. Vaitkus), 2018.
- „Tinklas“ - Klaipėdos dramos teatras (rež. A. Leonova), 2020.
Knygos užsienio kalbomis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Benflöjt“ / tr. by Anna Harrison, Mikael Nydahl, Carina Nynäs, Liana Ruokytė. Stekag: Ariel, 2002 (Švedija)
- „Knochenflöte“ / tr. by Mala Vikaite and Viktor Kalinke. Edition Erata, Leipzig, 2003 (Vokietija)
- „Przegrany grajewski“ / tr. by Alicja Rybałko. Fundacja Anima, Łódz 2003 (Lenkija)
- „La Réserve“ / tr. by Akvilė Melkūnaitė. Editions Espaces 34, 2008 (Prancūzija)
- „Barricate quotidiane“ / tr. by Pietro U. Dini. Joker Edizioni, 2008 (Italija)
- „Beinhvít ljóð“ / tr. by Aðalsteinn Ásberg Sigurðsson. Dimma, 2009 (Islandija)
- „Апостол низьких частот“ / tr. by Marianna Kiyanovska. Крок, 2016 (Ukraina)
- "Then What: Selected Poems" tr. by Rimas Uzgiris. Bloodaxe Books Ltd, 2018 (United Kingdom)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ https://rasytojai.lt/rasytojai/grajauskas-gintaras/
- ↑ Gintaras Grajauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021–07-29.
- ↑ https://www.15min.lt/kultura/naujiena/renginiai/trylikai-lietuvos-menininku-iteiktos-vyriausybes-kulturos-ir-meno-premijos-29-313953
- ↑ https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/i-lietuvos-nacionalines-kulturos-ir-meno-premijas-pretenduoja-daugiau-kaip-30-kureju-88328125
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1837283/paaiskejo-12-pretendentu-i-lietuvos-nacionalines-kulturos-ir-meno-premijas
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1851216/rasytoju-sajungos-premija-gintarui-grajauskui
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gintaras Grajauskas Archyvuota kopija 2009-02-13 iš Wayback Machine projekto. Gintaro Grajausko kūryba
- Bendra leidinių „Durys“ ir „Gintaro lašai“ svetainė. Archyvuota kopija 2007-11-11 iš Wayback Machine projekto. Grajauskas – „Gintaro lašų“ redaktorius.