Valdos pavadinimas kilo nuo Gilberto salų, kurias 1820 m. rusų keliautojas Ivanas Kruzenšteinas pavadino britų jūrininko Thomas Gilbert garbei, bei nuo Eliso salų, kurioms (pradžioje Funafučiui, vėliau pavadinimas suteiktas visam salynui) 1819 m. tokį pavadinimą davė britas Arent DePeyster britų politiko Edward Ellice garbei. Protektoriatas įkurtas kaip Britų Vakarų Ramiojo Vandenyno Teritorijų dalis. Pradžioje tai tebuvo oficiali paraiška į teritorijas, o iš tikro Gilberto ir Eliso salos imtos administruoti 1893 m., kai atvyko reziduojantis komisaras iš Fidžio. 1916 m. statusas pakeistas į koloniją. Prie kolonijos prijungtos Faningo, Terainos salos bei Tokelau. Kalėdų sala taip pat turėjo būti Gilberto ir Eliso dalimi, bet tam priešinosi JAV. 1926 m. Tokelau pavesta Naujosios Zelandijos valdžion. 1937 m. prie kolonijos prijungtos Fenikso salos, o 1972 m. – 5 Linijinės salos. Administracija buvo Banabos saloje, kur britai vykdė fosfatų gavybą. Po II pasaulinio karo sostinė perkelta į Taravos atolą (Betio kaimą).
Po karo prasidėjus dekolonizacijos procesui, buvo suteikiama daugiau galių vietinei valdžiai. 1974 m. buvo surengtas referendumas, kuriame Eliso salų gyventojai pasisakė už atsiskyrimą nuo Gilberto salų. 1976 m. iš Eliso salų sudaryta nauja Tuvalu kolonija. 1978 m. ji tapo nepriklausoma valstybe. Gilberto, Linijinės ir Fenikso salos sudarė Kiribačio koloniją, kuri nepriklausomybę paskelbė 1979 m.
.svg)
.svg)