Pereiti prie turinio

Georgijus Dimitrovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Georgijus Dimitrovas
Gimė 1882 m. birželio 18 d.
Mirė 1949 m. liepos 2 d. (67 metai)
Barvicha, Maskvos sritis
Tautybė bulgaras
Pilietybė Bulgarijos, TSRS
Sutuoktinis (-ė) Liuba Ivoševič
Veikla tarptautinio komunistinio judėjimo veikėjas
Pareigos buvęs BLR Ministrų tarybos pirmininkas, BKP Generalinis sekretorius
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Georgijus Dimitrovas

Georgijus Dimitrovas (bulg. Гео̀рги Димитро̀в Миха̀йлов, 1882 m. birželio 18 d. Kovačevcų kaime, Bulgarija – 1949 m. liepos 2 d. Barvichoje, Maskvos sritis) – Bulgarijos ir tarptautinio komunistinio judėjimo veikėjas. Socializmo epochoje jis buvo vadinamas „Bulgarijos Leninu“, ir „bulgarų tautos vadu“, po mirties jam buvo pastatytas mauzoliejus.

1901 m. išrinktas Sofijos spaustuvininkų profsąjungos vadovu. 1902 m. tapo Bulgarijos Socialdemokratų darbininkų partijos nariu, priklausė jos kairiajam sparnui, kuris sudarė 1919 m. įkurtos Bulgarijos komunistų partijos branduolį.

19131923 m. buvo Bulgarijos parlamento narys. 1923 m., po žlugusio ginkluoto sukilimo, emigravo į Jugoslaviją, vėliau – į TSRS. 1929 m. rudenį slapta persikėlė į Vokietiją.

Leipcigo procesas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1933 m. vasario 27 d. olandas komunistas-piromanas M. van der Liubė padegė Reichstago pastatą. Nacistai suėmė padegėją, kaltinimus pateikė ir G.Dimitrovui bei dar dviem bulgarams komunistams. 1933 m. rugsėjo-gruodžio mėn. Leipcige vykusio proceso metu, gerai mokėdamas vokiškai ne tik apsigynė nuo pagrindinio kaltintojo H.Geringo, tačiau ir sugebėjo procesą panaudoti antifašistinei propagandai. G.Dimitrovas buvo išteisintas, priėmė TSRS pilietybę ir 1934 m. vasario mėn. persikėlė į Maskvą.

Kominterno lyderis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maskvoje G.Dimitrovas iškart pradėjo dirbti Kominterne, o 1935 m. buvo išrinktas Kominterno Vykdomojo komiteto Generaliniu sekretoriumi. Dėl 19371938 m. vykusių stalininių represijų Kominterno veikla apmirė ir įtaka sumažėjo. G.Dimitrovas buvo vienas iš kelių nerepresuotų Rytų Europos komunistų partijų vadovų. 1943 m. gegužės 15 d. Kominternas buvo paleistas, o G.Dimitrovas netrukus paskirtas VKP(b) CK Tarptautinės politikos skyriaus vedėju. 1937–1945 m. jis buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas.

G.Dimitrovo mauzoliejus Sofijoje


Bulgarijos Liaudies Respublikos vadovas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1942 m. G.Dmitrovas paskirtas Maskvos kontroliuojamo Bulgarijos Tėvynės fronto vadovu. Bulgarijoje įvedus komunistinę santvarką, 1945 m. lapkričio mėn. jis grįžo į tėvynę. 1946 m. lapkričio 6 d. paskirtas įkurtos Bulgarijos Liaudies Respublikos Ministrų tarybos pirmininku. Nuo 1947 m. gruodžio mėn. iki mirties buvo Bulgarijos komunistų partijos generalinis sekretorius.[1] Jam vadovaujant Bulgarijoje pradėta ekonomiką pertvarkyti pagal tarybinį modelį, šalis pradėjo priklausyti nuo TSRS, net pradėta vadinti „septynioliktąja tarybine respublika“.

1949 m. pavasarį G.Dimitrovas atvyko gydytis į Maskvą. Liepos 2 d. mirė nuo širdies nepakankamumo. Kūnas buvo balzamuotas, sarkofagas patalpintas specialiai pastatytame mauzoliejuje. 1990 m. žlugus komunistiniam režimui, palaidotas kapinėse.



Politinis postas
Prieš tai:
-
BLR Ministrų tarybos pirmininkas
19461949
Po to:
Vasilas Kolarovas
Prieš tai:
-
Bulgarijos komunistų partijos CK Generalinis sekretorius
19481949
Po to:
Vylko Červenkovas