Pereiti prie turinio

George Weah

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Džordžas Vea
Prezidentas Dž. Vea
Visas vardas George Tawlon Manneh Oppong Ousman Weah
Gimė 1966 m. spalio 1 d. (58 metai)
Klara Taunas, Monrovija, Liberija
Tautybė kru
Tėvai Viljamas T. Vea vyr. (William T. Weah, Sr.)
Ana Kvajeva (Anna Quayeweah)
Sutuoktinis (-ė) Kler Vea (Clar Weah)
Vaikai Džordžas Vea jaunesnysis, Timotis, Tita
Religija krikščionybė (protestantizmas)
Liberijos prezidentas
Kelintas 25
Ėjo pareigas 2018 – 2023
Pirmtakas Elen Džonston Serlif
Įpėdinis Džozefas Boakajus
Veikla futbolininkas, senatorius
Alma mater De Vrajaus universitetas
Žymūs apdovanojimai

FIFA Pasaulio metų žaidėjas, Afrikos metų futbolininkas, Ballon d'Or

Vikiteka George Weah
'
Asmeniniai duomenys
Gimimo data
Gimimo vieta
Klubai
Dabar žaidžia baigęs karjerą
Pozicija puolėjas
Jaunimo klubai
1981–1984
1984–1985
Young Survivors Claratown
Bongrange Company
Profesionalūs klubai*
1985–1986
1986–1987
1987
1987–1988
1988–1992
1992–1995
1995–2000
2000
2000
2000–2001
2001–2003
Mighty Barrolle
Invincible Eleven
Africa Sports
Tonnerre Yaoundé
Monaco
Paris Saint-Germain
Milan
Chelsea (skol.)
Manchester City
Marseille
Al Jazira
10 (7)
23 (24)
2 (1)
18 (14)
103 (47)
96 (32)
114 (46)
11 (3)
7 (1)
19 (5)
39 (30)[1]
Nacionalinė komanda**
1987–2003Liberija Liberija60 (22)


** Nacionalinės komandos pasirodymų ir
įvarčių duomenys 2017.

Džordžas Vea, pilnas vardas Džordžas Taulonas Manė Opongas Usmanas Vea (George Tawlon Manneh Oppong Ousman Weah; g. 1966 m. spalio 1 d.) – žymus Liberijos futbolininkas (puolėjas), vėliau – politikas, visuomenininkas, nuo 2017 m. – šalies prezidentas.

Futbolininko karjera

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džordžas Vea kilęs iš kru tautos, gimė ir augo Monrovijos lūšnyne Klara Taune. Futbolininko karjerą pradėjo vietiniuose Liberijos klubuose, su jais laimėjo šalies taurę ir čempionatą. 1987–1988 m. rungtyniavo Dramblio Kaulo Krante ir Kamerūne, o vėliau pakviestas į Europą, ir tapo Arseno Vengero treniruojamo „Monaco“ klubo žaidėju. Sėkmingai įsitvirtinęs klube, Vea 1989 m. buvo išrinktas geriausiu Afrikos futbolininku, 1991 m. laimėjo Prancūzijos taurę, o 1992 m. pasiekė Europos taurės finalą.

Džordžas Vea 1992 m. su „PSG“

Nuo 1992 m. Vea karjerą tęsė „Paris Saint-Germain“ klube, su kuriuo laimėjo šalies taurę ir čempionatą, tapo rezultatyviausiu 1994–1995 m. UEFA Čempionų lygos žaidėju. 1995 m. žaidėjas persikėlė į Italiją, kur prisijungė prie „AC Milan“ klubo ir netruko tapti jo rezultatyviausiu žaidėju. Po labai sėkmingo pasirodymo 1995 m. sezone, Džordžas Vea tapo Ballon d'Or, Onze d'Or apdovanojimų nugalėtoju, paskelbtas FIFA Pasaulio metų žaidėju. Po kito sėkmingo sezono, Džordžas Vea sporto žurnalistų buvo išrinktas Afrikos šimtmečio futbolininku.

1996 m. lapkritį Vea įsivėlė į skandalą, kai stadiono koridoriuje trenkė portugalų futbolininkui Žoržei Koštai ir sulaužė jam nosį. Vea teigė taip padaręs dėl nuolatinių Koštos rasistinių įžeidinėjimų.[2]

2000 m. futbolininkas persikėlė į Angliją – pradžioje skolintas „Chelsea“ klubui, o vėliau žaidė „Manchester City“. Ten Vea liko atsarginiu žaidėju, aikštėje pasirodydavo retai. Vėliau dar sezoną Vea sužaidė „Marseille“ klube Prancūzijoje, o karjerą baigė 2003 m. Jungtinių Arabų Emyratų klube „Al-Džazira“.

Nepaisant labai sėkmingos klubinės karjeros, Džordžas Vea niekad nedalyvavo nei pasaulio futbolo čempionate, nei yra iškovojęs Afrikos taurės. Nors Džordžas Vea įdėjo daug pastangų stiprinant ir finansiškai remiant Liberijos rinktinę, jo karjeros laikais Liberija pateko į 1996 ir 2002 m. Afrikos Tautų taurės turnyrus, bet abusyk iškrito po grupių lygmens, o 2002 m. Liberijai pritrūko 1 taško, kad patektų į pasaulio čempionatą.

Nors Džordžas Vea nebuvo toks rezultatyvus, kaip kiti geriausi to laikmečio puolėjai, jis pasižymėjo universalumu, geru žaidimu už baudos aikštelės ribų, buvo techniškas, atletiškas, kūrybingas žaidėjas.[3]

Visuomeninė ir politinė karjera

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar būdamas futbolininku, Džordžas Vea skatino futbolo plėtrą šalyje (1994 m. įkūrė „Junior Professionals“ futbolo mokyklą), rėmė humanitarinę veiklą, buvo paskirtas JTO geros valios ambasadoriumi.[4]

Pasibaigus Liberijos antrajam pilietiniam karui, Džordžas Vea pareiškė kandidatuosiantis 2005 m. Liberijos prezidento rinkimuose. Nors Vea buvo labai populiarus šalyje, priešininkai, kaip jo trūkumus, pabrėžė išsilavinimo ir politinės patirties stoką. Jo varžovė rinkimuose buvo Harvardo universitetą baigusi buvusi finansų ministrė Elen Džonston Serlif. Patekęs į antrą rinkimų ratą, Vea ženkliai pralaimėjo Serlif (surinko 40,6 %, o jo varžovė – 59,4 %).

Norėdamas užpildyti išsilavinimo ir patirties spragas, Džordžas Vea baigė verslo administravimo studijas Majamio De Vrajaus universitete, tada pateko į Montserado apskrities tarybą. 2011 m. prezidento rinkimuose Vea dalyvavo kaip kandidato į prezidentus Vinstono Tabmano siūlomas viceprezidentas, bet Tabmanas rinkimus pralaimėjo. 2014 m. Vea išrinktas į Liberijos senatą nuo Montserado apskrities.

2017 m. Džordžas Vea vėl kandidatavo prezidento rinkimuose, ir surinkęs 61,5 % balsų, nugalėjo savo varžovą, buvusį viceprezidentą Džozefą Boakajų. 2023 m. rinkimuose šiam varžovui Vea pralaimėjo.

Futbolininko karjeros trofėjai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mighty Barrolle
Invincible Eleven
Monaco
Paris Saint-Germain
Milan
Chelsea

Dalyvavimas čempionatuose

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Čempionatas Rinktinės vieta Sužaidė
rungtynių
Įvarčiai 0Geltonos kortelės0 0Raudona kortelė už 2 geltonas0 0Tiesioginė raudona kortelė0
Žemyno čempionatai
Pietų Afrika 1996 I etapas 2 0 ? 0 0
Malis 2002 I etapas 3 1 1 0 0
  1. http://www.national-football-teams.com/player/13844/George_Weah.html
  2. Court postpones Weah trial. BBC
  3. Iconic Weah a true great Archyvuota kopija 2015-07-20 iš Wayback Machine projekto., FIFA
  4. Liberia ex-footballer George Weah to run for president again, BBC
  5. 5,0 5,1 „A.C. Milan Hall of Fame: George Weah“. acmilan.com. Nuoroda tikrinta 1 April 2015.
  6. „African Player of the Year“. Rec.Sport.Soccer Statistics Foundation. 5 January 2001. Nuoroda tikrinta 9 January 2014.
  7. „France – Footballer of the Year“. Suarchyvuotas originalas 5 September 2015. Nuoroda tikrinta 16 June 2016.
  8. Roberto Di Maggio; Roberto Mamrud; Jarek Owsianski; Davide Rota (11 June 2015). „Champions Cup/Champions League Topscorers“. Rec.Sport.Soccer Statistics Foundation. Nuoroda tikrinta 22 December 2015.
  9. José Luis Pierrend (6 March 2012). „"Onze Mondial" Awards: Onze de Onze 1976–2011“. Rec.Sport.Soccer Statistics Foundation. Nuoroda tikrinta 14 September 2015.
  10. Rob Moore; Karel Stokkermans (21 sausio 2011). „European Footballer of the Year ("Ballon d'Or")“. Rec.Sport.Soccer Statistics Foundation. Suarchyvuotas originalas 16 January 2009. Nuoroda tikrinta 22 December 2015.
  11. 11,0 11,1 José Luis Pierrend (12 vasario 2015). „FIFA Awards“. Rec.Sport.Soccer Statistics Foundation. Suarchyvuotas originalas 12 January 2016. Nuoroda tikrinta 5 January 2016.
  12. „FACTSheet FIFA awards“ (PDF). FIFA. Suarchyvuotas originalas (PDF) 22 sausio 2016. Nuoroda tikrinta 19 sausio 2016.
  13. „Africa – Player of the Century“. Rec.Sport.Soccer Statistics Foundation. Nuoroda tikrinta 9 March 2016.
  14. „World Soccer Players of the Century“. World Soccer. Nuoroda tikrinta 29 August 2014.
  15. Christopher Davies (5 March 2004). „Pele open to ridicule over top hundred“. The Telegraph. Nuoroda tikrinta 13 April 2015.
  16. „The 2004 ESPY Awards – Weah selected for Arthur Ashe Courage Award“. ESPN. Nuoroda tikrinta 9 March 2016.
  17. „Legends“. Golden Foot. Suarchyvuotas originalas 25 September 2015. Nuoroda tikrinta 23 September 2015.
  18. „IFFHS announce the 48 football legend players“. IFFHS. 25 January 2016. Suarchyvuotas originalas 2019-09-24. Nuoroda tikrinta 14 September 2016.


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.