George Soros

Džordžas Sorosas veng. György Soros angl. George Soros
Dž. Sorosas – aktyvus atviros ir savikritiškos visuomenės rėmėjas
Gimė	1930 m. rugpjūčio 12 d. Budapeštas
Veikla	Verslininkas, finansininkas, filantropas
Sritis	Apribotos rizikos fondų valdymas
Organizacijos	Soros Fund Management
Pareigos	Vadovas
Vikiteka	George Soros

Džordžas Sorosas (veng. György Soros, angl. George Soros, gimė vardu veng. György Schwartz; g. 1930 m. rugpjūčio 12 d. Budapešte) – Vengrijos žydų kilmės JAV investuotojas, apribotos rizikos fondų valdytojas, filantropas. Turi sukaupęs 20 mlrd. JAV dolerių asmeninio turto.

Jaunystė

Sorosas su savo tėvais 1946 m. išvyko iš Vengrijos į Vakarus, 1947 m. emigravo į Angliją. Baigė ekonomikos studijas prestižinėje Londono ekonominių ir politikos mokslų mokykloje (London School of Economics and Political Science) 1952. Ten, be kita ko, jo pasaulėžiūrai turėjo įtakos filosofas Karlas Poperis, platinęs Atviros visuomenės idėjas.

1956 m. persikėlė į JAV ir 1969 m. užsiėmė apribotos rizikos fondų (angl. hedge fund) valdymu Kiurasao. Taip pat jo vėlesnis Quantum Funds, valdomas kartu su Jim Rogers buvo valdomas iš ofšorinių finansų centrų – tokių kaip Nyderlandų Antilai. Taip buvo išvengta JAV finansų įstaigų priežiūros ir jurisdikcijos (pasak OECD International Task Force on Money Laundering tokie ofšoriniai centrai gali būti ir nelegalių pajamų plovimo avanpostais).

Investicijos ir spekuliacijos

1988 m. remdamasis Insider informacija, pirkdamas ir parduodamas Prancūzijos banko „Société Générale“ akcijų paketą gavo apie 2,8 mln. dol. pelno. 2005 m. Prancūzijos teismas paskyrė piniginę baudą dėl, kaip spėjama, spekuliacinio pelno, pagrįsto gauta konfidencialia informacija (Insider).

Dž. Sorosas išgarsėjo 1992 m. rugsėjo 16 d. vadinamąjį Juodąjį trečiadienį, kai jis, būdamas įsitikinęs, kad svaras sterlingų gali būti pervertintas, statė ant šios valiutos (lažybos). Jis pasiskolintus svarus išsikeitė į kitas ES valiutas – Vokietijos markes bei Prancūzijos frankus.

Žiniasklaidoje buvo išplatintas interviu, kuriame Dž. Sorosas pateikė savo nuomonę dėl svaro sterlingo. Finansų rinkos reagavo žaibiškai. ECB turėjo paremti Britanijos valiutą. Tačiau po kiekvienos intervencijos Dž. Soroso pozicijos stiprėjo. Jis privertė Britanijos banką (Centrinis bankas) išimti svarą iš Europos valiutos sistemos (EVS) ir jį devalvuoti. Juodojo trečiadienio metu Dž. Sorosas uždirbo maždaug apie 1 mlrd. dol. ir buvo pramintas tuo, kuris palaužė Anglijos banką (the man who broke the Bank of England).

1993 m. birželį Dž. Sorosas spekuliavo Vokietijos markės (DM) atžvilgiu. Jis paskelbė ketinąs numušti Vokietijos vertybinių popierių (VP) kainą Prancūzijos VP atžvilgiu. Interviu jis skelbė: „Down with the D-Mark !“ (Žemyn „doičmarkę“!).

1993 m. kovą viešai pareiškė, kad kils aukso kainos. Tai išprovokavo atsargų pirkimo bangą. Aukso kaina pakilo daugiau nei 20 proc. (per 4 mėnesius). Pardavęs savo aukso atsargas, Dž. Sorosas susižėrė nemažą pelną.

Esant analogiškoms aplinkybėms 1997 m. Malaizijos ministras pirmininkas Mahathiras bin Mohamadas jį apkaltino privertus devalvuoti Malaizijos ringitą. Tačiau dėl Azijos finansų krizės tiesioginių Dž. Soroso kaltės įrodymų nebuvo užčiuopta.

Filantropija

Džordžas Sorosas vadovauja Atviros visuomenės institutui Open Society Institute, savo vardo fondui Soros Foundations. Jis įgalino Afrikos jaunimui lankyti universitetą University of Cape Town, parėmė Centrinės Europos universiteto Central European University veiklą. Lietuvoje veikia Atviros Lietuvos fondas.

Politika

JAV politikoje Dž. Sorosas nebuvo iki šiol aktyvus. Yra žinoma tiek, kad jis skyrė 15,5 mln. dolerių, kad būtų išvengta Džordžo V. Bušo valdymo (lėšas paskyrė liberaliems politikams).

Dž. Sorosas per Atviros visuomenės (Open Society) bendrijas skatina demokratijos plėtrą ir visuomenės struktūrų vystymąsi, pilietinės visuomenės aktyvumą. Manoma, kad jis, be to, kažkada rėmė įvairias opozicines grupuotes Pietryčių Europoje bei buvusios TSRS šalyse ir taip esą dalyvavo politinio režimo nuvertimo metais. Tuo Dž. Sorosas įsigijo nemažai priešų. 2005 birželį Tbilisyje prieš jį demonstravo keletas Z. Gamsachurdijos šalininkų.

Apdovanojimai

Džordžas Sorosas pripažintas garbės daktaru: New School for Social Research (Niujorkas), Oksfordo universitetas (1980), Budapest University of Economics ir Jeilio universitetas (1991).

Šeima

Džordžo Soroso santuoka su 63 metų Susana Weber truko 20 metų, tačiau nutrūko prieš šešeris metus. Jis žmoną paliko dėl tituluotos gražuolės iš Jaroslavlio.

Ekonominės pažiūros

Dž. Soroso turtas vertinamas 5 mlrd. JAV dolerių. Tačiau savo knygose investuotojas pernelyg nesižavi dabarties ekonominių idėjų tendencijomis. Jis yra išleidęs nemažai knygų: „Finansų alchemija“ (1988), „Pasaulinio kapitalizmo krizė“ (1999), „Nauja finansinių rinkų paradigma: kreditų krizė ir ką jinai reiškia“ (2008), „Atviroji visuomenė: globalaus kapitalizmo reformacija“ (2001) ir kitas.

Refleksyvumo teorija. Savo knygoje „Pasaulinio kapitalizmo krizė“ Sorosas kritikuoja socialinių mokslų metodus, teigdamas, kad socialiniai mokslai nėra tikslieji (gamtos) mokslai, todėl ir šių mokslų tyrimo metodikos jiems negali būti taikomos, nes skirtingai nei gamtos moksluose, socialiniuose moksluose tyrėjas gali paveikti tyrimo objektą, taigi dauguma finansų ir ekonominių teorijų yra tik spekuliacijos. Sorosas teigia, kad neegzistuoja toks dalykas kaip „rinkos veikėjų“ racionalus pasirinkimas, nes toks pasirinkimas visuomet yra subjektyvus. Šį savo požiūrį Sorosas vadina refleksyvumo teorija ir siūlo ją taikyti vietoj šiuo metu naudojamos ir tiksliesiems mokslams taikytinos pusiausvyros teorijos.

Rinkos fundamentalizmas. Rinkos fundamentalizmu Sorosas vadina XX a. pabaigoje įsigalėjusį požiūrį kuomet buvo kliaujamasi „laisvosios rinkos“ sugebėjimu išlaikyti pusiausvyrą (savireguliacija) ir kuomet buvo teigiama, kad valstybė turi nesikišti į rinkos ekonomiką. Sorosas kritikuoja rinkos fundamentalizmą dėl to, kad jo „pusiausvyros teorija“ remiasi gamtos mokslų prielaidomis ir dėl to yra neteisinga, nes rinka iš prigimties yra refleksyvi – visos ekonominės krizės, nekilnojamo turto ir akcijų „burbulai“ tik pagrindžia jos iracionalumą ir todėl rinkai turi būti taikoma refleksyvumo teorija. Tokiu būdu Sorosas teigia, kad rinkos negalima racionaliai prognozuoti, nes „mūsų supratimas netobulas, ir mūsų veiksmų pasekmės gali būti netikėtos“ ir valstybės (ar tarptautinių organizacijų) įsikišimas į rinką išskirtiniais atvejais yra būtinas, norint apsaugoti rinką nuo „kapitalizmo krizės“. Nors Sorosas yra laisvosios rinkos šalininkas, jis teigia, kad „rinkos fundamentalizmas siekia panaikinti kolektyvinius sprendimus ir rinkos vertybes padarydamas pranašesnes už visas politines ir socialines vertybes, o tai šiandien kelia didesnį pavojų atvirajai visuomenei negu kokia nors totalitaristinė ideologija“ (komunizmas ar nacizmas).

Sorosas įvardina 2008 m. finansų krizę kaip vieną iš rinkos fundamentalizmo pasireiškimų. JAV kilusią NT kreditų krizę jis paaiškina tokiu refleksyvumo poveikiu: dešimto dešimtmečio pradžioje skolintojai pradėjo skolinti daugiau pinigų būstui įsigyti, taigi daugiau žmonių pradėjo pirkti namus, o tai sukėlė būsto kainas rinkoje. Skolintojai pastebėjo, kad jie ne tik paskolino daugiau, bet ir tai, kad jų paskolų užstatų (pirktų namų) bendra vertė padidejo, taigi skolintojų paskolų rizika sumažėjo (nors tas padidėjimas ir buvo sukeltas pačių skolintojų veiksmų). Tai paskatino juos dar daugiau skolinti būsto įsigyjimui, nes prasidėjus skolinimosi bumui namų kainos dar labiau išaugo. Procesas save palaikė, be viso kito skolintojai, matydami mažėjančią tokių paskolų riziką (juk visų būstų vertė palyginus su išduotų paskolų sumomis kasmet vis didėjo!), sumažino ir paskolų išdavimo reikalavimus, kas dar labiau paskatino skolinimąsi. Galų gale tai 2007 m. sukėlė būsto paskolų burbulą JAV. Šis pavyzdys paaiškina kodėl rinkos (tiek būsto, tiek paskolų ar akcijų) svyruoja laikui begant ir kodėl jos gali staiga kristi.

"Pelno motyvo viršenybė, savanaudiškumo išaukštinimas iki moralinio principo, kai žmogaus vertė matuojama pinigais ir finansine sėkme, iškreipia rinkos elgseną. Priimant kolektyvinius sprendimus privalu bendruosius interesus iškelti aukščiau individualios naudos siekimo. "

Sėkmės filosofija

Dž. Soroso sėkmės filosofija remiasi klystamumo teorijomis.

Klystamumo teorija

Dž. Soroso klystamumo teorija remiasi prielaida, kad pasaulio supratimas ir suvokimas yra iš prigimties netobulas. Neįmanoma sukurti neiškraipyto pasaulio vaizdo. Tikrovė visada yra turtingesnė negu žmogaus suvokimas. Tikrovė gali nustebinti mąstymą, o mąstymas gali kurti tikrovę.

Mąstymas nulemia įvykius, kuriuose dalyvaujama. Tikrovė ir žmogaus supratimas visada skiriasi. Šis atotrūkis sąlygoja per didelius lūkesčius, skirtingus dalyvių veiksmus ir sprendimus, kadangi jie remiasi neobjektyviomis žiniomis. Pasekmės neišvengiamai skirsis nuo dalyvių lūkesčių.

Kas netobula, gali būti patobulinta. Toks pripažinimas atveria erdvę kritiškam mąstymui. Neapibrėžtumas gali būti pašalintas, jei bus sukurtos struktūros su klaidų taisymo mechanizmais (žiniasklaida, kritikos teisė, nuomonės laisvė, apeliacijos galimybė dėl valdininkų ir valstybinių įstaigų neveiklumo, auditas, kontrolė). Tačiau niekas neveiks, jeigu nebus suvokiama, kad klystama, ir nebus norima taisyti klaidų. Klystamumas reiškia savo paties klystamumo pripažinimą ir siekį tobulėti.

Radikalaus klystamumo teorija

Radikalaus klystamumo teorija pagrįsta prielaida, kad mąstymas ir susikurti vaizdiniai (idėjos, projektai, planai) turi potencialių trūkumų. Kūrimo metu jie galėjo būti teisingi, bet jie bus pasmerkti tapti netinkamais vėliau. Todėl visos idėjos yra potencialiai ydingos dėl negalimumo numatyti tikslią ateities viziją.

Trūkumai išaiškėja ateityje. Dž. Soroso pozicija – nuolat ieškoti trūkumų kiekvienoje situacijoje. Aptikus klaidą – ją ištaisyti.

Klaidingų lūkesčių puoselėjimas gali atnešti žalos. Nesvarbu, ar klaidos yra pastebėtos ar ne. Nereikia dangstyti klaidų. Jų atradimas neturėti kelti apgailestavimo. Reikėtų netgi džiaugtis, jas atradus, kadangi savalaikis jų ištaisymas išgelbsti nuo didelių nuostolių ir išteklių švaistymo ateityje. Būtina nuolat palaikyti vidinę drausmę ir kritišką laikyseną net ir idealių projektų, idėjų, vaizdinių atžvilgiu.

Kūryba

• Nauja finansų rinkų paradigma: 2008 m. kreditų krizė ir ką ji reiškia (The New Paradigm for Financial Markets: The Credit Crisis of 2008 and What It Means), PublicAffairs, 2008, ISBN 978-1-58648-683-9
• JAV dominavimas – oro burbulas (The Bubble of American Supremacy), 2004.
• Dž. Sorosas apie globalizaciją (George Soros on Globalization), 2002.
• Atviroji visuomenė (Open Society: Reforming Global Capitalism), Alexander Fest Verlag, Berlin 1998, ISBN 3-8286-0160-X
• Pasaulinio kapitalizmo krizė (The crisis of Global Capitalism), 1998. Tyto alba, Vilnius, 2001.
• Finansų alchemija (The Alchemy of Finance), 1998, ISBN 3-922669-07-7
• Klystamumo valdžia. Passagen Verlag, Wien 1995, ISBN 3-85165-192-8

Literatūra

• Robert Slater: Soros – The Unauthorized Biography. The Life Times and Trading Secrets of the World’s Greatest Investor (1996).

Nuorodos

Vikicitatos

• George Soros Asmeninis puslapis ir Weblog (anglų kalba)
• Mintys tema „War on terrorism“ Archyvuota kopija 2006-07-24 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
• Why We Must Not Re-elect President Bush Archyvuota kopija 2005-11-18 iš Wayback Machine projekto. – Kalba Nacionalinės spaudos klube (National Press Club, Washington, DC), rinkimų kompanijos proga 2004 (angl.)
• Hedge Funds and the Asian Currency Crisis of 1997, Studija (angl.).