Pereiti prie turinio

Gelsvoji viksva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Carex flava
Gelsvoji viksva (Carex flava)
Gelsvoji viksva (Carex flava)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima: Viksvuoliniai
( Cyperaceae)
Gentis: Viksva
( Carex)
Rūšis: Gelsvoji viksva
( Carex flava)
Binomas
Carex flava
Schumach.

Gelsvoji viksva (Carex flava) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos viksvų (Carex) genties augalas. Savaime paplitęs Šiaurės Amerikoje, Vakarų ir Centrinėje Azijoje, Centrinėje ir Pietvakarių Europoje, taip pat ir Lietuvoje.

Auga šlapiose pievose, pamiškėse, pelkių pakraščiuose. Mėgsta saulėtas, atviras vietas ar dalinį šešėlį, seklų vandenį. Randama 0-2000 m aukštyje.

Tai daugiametis, 10-75 cm aukščio tankiakeris žolinis augalas. Turi trumpą šakniastiebį be palaipų. Šaknys siekia iki 20 cm gylį. Stiebas status, su trimis aštriomis briaunomis. Lapai plokšti, 4-5 mm pločio, 5-30 cm ilgio, gelsvi.

Žiedynkotis iki 18,5 cm ilgio ir 2-4,5 mm pločio, ilgesnis už žiedyną. Žiedyno viršūninė varputė stati, 9-22 mm ilgio ir 1-3 mm pločio, kuokelinė, žydėjimo metu aptekusi dulkinėmis, vėliau su sausomis pažiedėmis. Po ja yra 2-5 rutuliškos, 8-22 mm ilgio ir iki 12 mm pločio piestelinės varputės, kurių žiedai turi po tris piesteles. Kuokeliniai žiedai turi po tris kuokelius, kurių dulkinės 1-2,1 mm ilgio.

Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Piestelinėse varputėse peržydėjus augalui išauga gana dideli, gysloti, 5-7 mm ilgio, geltoni maišeliai su išlinkusiais, 1,3-2,7 mm ilgio snapeliais. Vaisius – iki 2 mm ilgio riešutėlis. Vaisius išnešioja vanduo, tačiau gali būti ir paukščiai ar žinduoliai. Kadangi šakniastiebis trumpas, gali būti, kad dauginasi tik sėklomis.

Augalo chromosomų rinkinys diploidinis, 2n = 60. Dažnai auga su kitų rūšių viksvomis ir sudaro hibridus.

Gelsvoji viksva panaši į dirvoninę viksvą (C. viridula), tačiau skiriasi platesniais lapais, didesniais maišeliais.