Geliančios skruzdėlės
| Myrmicinae |
|---|
 Lapgraužė skruzdėlė (iš Attini) |
| Mokslinė klasifikacija |
Geliančiosios skruzdėlės (Myrmicinae) – stambus pošeimis skruzdėlių šeimoje. Jame virš 4,5 tūkst. rūšių ir 1,5 tūkst. porūšių evoliuciniu požiūriu labiausiai išsivysčiusiose grupėse. Tarp jų yra ir primityvių, ir itin specializuotų grupių.
Aprašymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Geliančiųjų skruzdėlių pagrindiniai požymiai:
- pilvelio stiebelis dvinaris, susidedantis iš Petiole ir Postpetiole narelių; pastarasis aiškiai atskirtas nuo pilvelio;
- turi išsivysčiusį geluonį;
- lėliukės be kokonų.
Klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Geliančiųjų skruzdėlių pošeimyje visos rūšys apjungiamos į 160 šeimų po 25–30 tribų įvairiose sistemose. Tai didžiausias skruzdėlių pošeimis. Didžiausios gentys:
- Pheidole – virš 900 rūšių (su porūšiais virš 1000),
- Crematogaster – virš 400 rūšių (su porūšiais iki 900),
- Strumigenys – apie 470 rūšių,
- Tetramorium – virš 400 rūšių.
Pošeimis skirstomas į eilę tribų:
- Agroecomyrmecini,
- Attini,
- Basicerotini,
- Blepharidattini,
- Cataulacini,
- Cephalotini,
- Crematogastrini,
- Dacetonini,
- Formicoxenini,
- Melissotarsini,
- Meranoplini,
- Metaponini,
- Myrmecinini,
- Myrmicariini,
- Myrmicini,
- Ochetomyrmecini,
- Phalacromyrmecini,
- Pheidolini,
- Pheidologetonini,
- Solenopsidini,
- Stegomyrmecini,
- Stenammini,
- Tetramoriini.
Yra gyvenančių ir fosilinių individų genčių, neįtrauktų į tribas dėl taksono nežinomos padėties sistemoje, todėl jų statusas arba neapibrėžtas (Incertae sedis), arba per daug basalinis (ypač fosilijoms).
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje sutinkamos rūšys:
- Tetramorium,
- Monomorium,
- Rudoji mirmika (Myrmica laevinodis),
- Messor.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bolton, B. (1995). A new general catalogue of the ants of the world, Harvard University Press, Cambridge, MA.
- Kugler, C. (1978). A comparative study of the myrmicine sting apparatus (Hymenoptera, Formicidae). // Stud. Ent., 20, 413–548.
