Gelao
| Gelao | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | 696,000 |
| Populiacija šalyse | Kinija: apie 686,000 Vietnamas: |
| Kalba (-os) | Gelao kalba |
| Religijos | daosizmas, budizmas. |
| Giminingos etninės grupės | Miao, Haniai. |
Gelao (Klau, kin. 仡佬族, pinyin: Gēlǎo Zú, viet. Cờ Lao) – viena iš 55 Kinijos etninių grupių, įsikūrusi Guidžou provincijoje, pietvakarinėje Kinijos dalyje. Taip pat viena iš 54 Vietnamo etninių grupių.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gelao tautinės mažumos istorija siekia jau daugiau kaip 2000 metų. Tuo metu jie gyveno gan plačiai išsibarstę po Kinijos teritoriją. Tiltai, kapavietės, senieji kaimai dar ir dabar yra vadinami Gelo pavadinimais, nes jų protėviai, gyvenę Guidžou provincijoje buvo vadinami Gelo. Tang dinastijos laiku (618–907 m.) jie pervadinti „Geliao“ arba „Liao“. Liao gentis tuo metu turėjo nusileisti stipriai Han dinastijos Zangke regiono valdžiai ir persikelti į Sichuan, kur jie turėjo gyventi, sekdami feodaliniu režimu (III–XV a.).
Iki XV a. Liao gamino metalines ietis, skydus, žvejybos įrankius, žeberklus, puodus, skirtus maisto gaminimui. Puikiai mokėjo austi liną. Šiuo laikotarpiu jie išsirinko karalių, kuris tapo paveldima institucija. Vėliau ši tautinė mažuma su kitomis pietų- centrinės Kinijos mažumomis buvo nukariauta Ming dinastijos. Ir jau Ming dinastijos laikais (1368–1644 m.) jie pavadinti „Gelao“.
Iki 1949 m. daugumas Gelao buvo ūkininkai. Augino ryžius, kukurūzus, įvairius grūdus bei soras. Ūkininkauti buvo gan sudėtinga, nes žmonės neturėjo drėkinimo sistemos ir vandens atsargų. Dėl to jie gaudavo labai menką derlių. Taip pat problema būdavo ir didelės sausros.
Tuo laikotarpiu daugumas žemės priklausė stambiems žemvaldžiams iš kitų etninių grupių. Taigi Gelao žmonės privalėjo mokėti nuomą natūra, t. y. pusė derliaus kiekvienais metais, turėjo būti atiduotas žemės šeimininkams, dar plius mokėdavo ir papildomus mokesčius. Vakarinėje Giuzhou teritorijoje žmonės mokėjo ne tik grūdais, opiumu, sojų pupelėmis ar pipirais, bet ir privalėjo atidirbti neapmokamų 50- 80 dienų per metus.
Kalba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gelao kalba priklauso Džuangų-dongų (Zhuang-Dong) grupei, tajų-kadajų kalbų šeimai. Ją sudaro keturi dialektai, kurie vienas nuo kito labai skiriasi. Tie dialektai: baltasis Gelao (TÚ DU, pietvakariuose), raudonasis Gelao (VOA DÊ), žaliasis Gelao (HO KI, šiaurėje bei centre) ir kalnų Gelao (PUYUI, vakaruose). Net patiems Gelao žmonėms yra sudėtinga ja susikalbėti, nors jie ir gyvena viename regione. Šia kalba šnekančiųjų tėra tik ketvirtadalis visų Gelao žmonių. Gelao kalba neturi savo atskiro raidyno, o naudoja kinų rašmenis. Gelao žmonės taip pat šneka I, Miao bei Bouyei kaimyninėmis kalbomis.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gelao turi savo literatūrą, folklorą. Rašo eilėraščius, įvairias istorijas, turi savas patarles. Dauguma eilėraščių susideda iš 3, 5 ar 7 stulpelių. Pagrindinis pasakų turinys yra apie protingų, dorų, sąžiningų, darbščių ir drąsių Gelao žmonių garbinimą, šlovinimą. Kitos pasakos išjuokia senovėje valdančiosios klasės žiaurumą ir godumą.
Gelao dainos ir šokiai yra labai paprasti ir gracingi. Populiariausi muzikos instrumentai: būgnas, mušamosios lėkštės.
Gelao švenčia savo tradicinius festivalius, nors iš kitos pusės dauguma jų yra tokie patys, kaip ir Han tautos švenčiami. Tai yra pavasario festivalis, drakono valties festivalis, vidurio rudens festivalis, taip pat dar jaučio garbinimui skirtas festivalis. Pavasario festivalis yra pats garsiausias. Prieš 3 dienas žmonės iškepa didelį lipnių ryžių pyragą, skirtą protėvių garbinimui. Ir visas tas tris dienas jo neliečia, o laiko festivaliui.
Kitas garsus Gelao festivalis yra jų Naujieji metai – Gelao – Nian, kurie švenčiami trečio mėnesio, pagal mėnulio kalendorių, trečią dieną. Visi vyrai vaikšto po apylinkes, per kalvas, po medžiais skerdžia viščiukus bei avis, tai yra lyg auka dieviškam medžiui. Taip jie prašo Dievo priimti šias aukas ir meldžiasi derliaus kitiems metams.
Per visus festivalius Gelao meldžiasi protėviams, dievams ir prašo geresnio derliaus. Taip pat festivalių metu žmonės negali šluoti, valyti grindų, nešti vandens, valgyti neprinokusį maistą, lieti vandenį priešais duris ar dirbti laukuose.
„Flower Dragon“ ir „Bamboo-Strip Egg“ yra du mėgstamiausi Gelao žaidimai.
„Flower Dragon“ iš tiesų yra bambukinis kamuoliukas, šiek tiek didesnis negu stalo teniso kamuoliukas. Viduje jo yra porceliano gabaliukų bei monetų. Žaidimas žaidžiamas poromis, kalvotose vietovėse.
„Bamboo-Strip Egg“ – taip pat kamuoliukas, tiktai didesnis, prikimštas ryžių šiaudų. Šį žaidimą žaidžia dvi komandos, sudarytos iš 3- 5 žmonių. Jie mėto ir spardo tą kamuoliuką, vengdami kontakto vienas su kitu. Galima tik kojom ir rankom liesti.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kadangi Gelao žmonės gyvena kalvotose vietovėse, kur vyrauja drėgnas klimatas, tai daugumas jų užsiima žemės ūkiu ir augina grūdines kultūras, taigi ir pagrindiniai jų maisto produktai yra įvairūs grūdai bei ryžiai. Iš šių produktų jie gamina labai įvairius patiekalus, neretai juos paskanindami medumi, sezamu, ruduoju ar baltuoju cukrumi. Nors šiaip daugumas jų patiekalų yra rūgštaus ir aštraus skonio. Labai mėgiamas lipnių ryžių tortas.
Gelao žmonės geria iš grūdų ar jovarų pagamintą vyną. Taip pat labai populiarus yra iš ryžių pagamintas vynas, vadinamasis „Climbing Wine“ (Popo Jui), kuris yra nepakeičiamas festivalių atributas.
Tradiciniai rūbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tradicinis vyro kostiumas yra švarkas ir kelnės, o moterų – trumpi švarkai su plačiom, įvairiai (rombo, trikampio formom, žuvų žvynais) siuvinėtom rankovėm ir siauri sijonai, kurie yra kelių dalių. Pagrindinę dalį sudaro ryškiai raudonas vilnonis sijonas, o iš apačios išlenda drobinis juodais – baltais rombais siuvinėtas kitas sijonas. Moterys taip pat dar dėvi berankoves mantijas, kurios nugaroje yra ilgesnės negu priekyje. Tiek vyrai, tiek moterys apriša galvas didelėm skarom. Batai yra smailianosiai, užriesti į viršų.
Tradicinė architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gelao namai yra mediniai, statomi kalvotose teritorijose. Namo kambariai visi išsidėstę viena linija, kurios pradžioje visada yra virtuvė, centrinis kambarys skirtas meldimuisi, protėvių garbinimui ir toliau seka vienas arba du miegamieji.
Dabartinė situacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gelao tauta yra pakankamai plačiai paplitusi po teritoriją. Jų galima aptikti per 40 grafysčių, 6 provincijose, Kinijos pietuose. Nors ir dabar daugumas gyvena Guidžou provincijoje, bet kita visuomenės dalis gyvena Junnano, Guangsi, Hunano, Sičuano ir Dziangsi provincijose. Apie 7000 Gelao gyvena Šiaurės Vietname.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]internetiniai ir tekstiniai šaltiniai, kuriuose galima rasti informacijos apie tautą
| |||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||
