Pereiti prie turinio

Gardamas

Koordinatės: 55°24′32″š. pl. 21°39′36″r. ilg. / 55.409°š. pl. 21.660°r. ilg. / 55.409; 21.660 (Gardamas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gardamas
{{#if:
Gardamo bažnyčia
Gardamas
Gardamas
55°24′32″š. pl. 21°39′36″r. ilg. / 55.409°š. pl. 21.660°r. ilg. / 55.409; 21.660 (Gardamas)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Gardamo seniūnija
Gyventojų (2021) 356
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Gar̃damas
Kilmininkas: Gar̃damo

Gardamas – miestelis Šilutės rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurės rytus nuo Šilutės, 6 km į šiaurės vakarus nuo Žemaičių Naumiesčio. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Stovi, Gardamo Šv. Roko bažnyčia (yra 3 dailės paminklai), lurdas, Mažvydo kelio – Knygos kelio koplystulpis (skulpt. Vytautas Bliūdžius, pastatytas 2007 m.). Yra paštas (LT-99063). Veikia mėsos perdirbimo įmonė UAB „Linegis“, Gintaro Šarkos veterinarijos klinika, R. Paulauskaitės IĮ (lentpjūvė), mišrių prekių parduotuvė.

Per Gardamą teka Tenenys. Keliai veda į Žemaičių Naumiestį, Švėkšną, Šylius, Ramučius.

Gardamo pagrindinė mokykla

Vietovardis neaiškios kilmės, galbūt sietinas su žodžiu gar̃das („aptvaras lauke ar ganykloje gyvuliams“).[2][3]

1304 m. Gardamą sunaikino Vokiečių ordinas. 1561 m. minimas Gardamo kaimas, išmatuotas valakais, 1651 m. miestelis. 1595 m. Gardamas pažymėtas geografo Merkatoriaus žemėlapyje. 1636 m. minima koplyčia. Gardamas nurodytas 1679 m. K. Langės Prūsijos žemėlapyje. 1706 m. Kvėdarnos seniūno Paco rūpesčiu pastatyta pirmoji Gardamo bažnyčia, jai sunykus, Gardamas tapo Žemaičių Naumiesčio bažnyčios filija.

XIX a. pabaigoje miestelis priklausė Raseinių apskričiai.[4] Jis buvo vienas knygnešystės centrų, draudžiamąją lietuvių spaudą Gardame platino knygnešys Juozas Freitakas, kun. P. Grigaliūnavičius ir kiti.

1932 m. pastatyta dabartinė Gardamo Šv. Roko bažnyčia, 1933 m. gruodžio 16 d. įkurta parapija. Miestelyje dar buvo trys arbatinės, krautuvė, pašto tarnybos agentūra, pradžios mokykla. 1934 m. dalis miestelio gyventojų išsikėlė į vienkiemius.

19081910 m. veikė „Saulės“ draugijos pradinė mokykla, 1911 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla; iki 1948 m. pradinė, 1948–1961 m. septynmetė, 1961–1986 m. aštuonmetė, 1986–1998 m. devynmetė, 1998–2003 m. dešimtmetė, nuo 2003 m. Gardamo pagrindinė mokykla. 1947 m. įsteigta biblioteka, dab. biblioteka-filialas su viešosios interneto prieigos tašku; 1949 m. įsteigta skaitykla, 1958 m. kultūros namai, medicinos punktas, 1996 m. laisvalaikio salė.

Po II pasaulinio karo Gardamo apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 m. Kęstučio) apygardos Lietuvos partizanai. Sovietmečiu buvo Gardamo kolūkio centrinė gyvenvietė, vėliau „Ramučių“ tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[5] Įsteigta Gardamo kaimo bendruomenė „Tenenys“.

2010 m. gruodžio 7 d. patvirtintas Gardamo herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18631915 m. Žemaičių Naumiesčio valsčius Raseinių apskritis
19191947 m. Tauragės apskritis
19471950 m. Šilutės apskritis
19501995 m. Gardamo apylinkės centras Šilutės rajonas
1995 Gardamo seniūnijos centras Šilutės rajono savivaldybė
Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m.
1866 m. 1902 m.[6] 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur. 1970 m.sur.[8] 1977 m. 1979 m.sur.[9]
170 209 192 167 181 230 332
1985 m.[10] 1989 m.sur.[11] 1997 m. 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] -
378 403 478 437 398 356 -

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Gardame gimė Jonas Gocentas (1897–1974), Lietuvos kariuomenės savanoris, literatas, teisininkas, kraštotyrininkas, bibliofilas, sakytojas.
  • Gardamo bibliotekoje 41 metus išdirbo bibliotekininkė Z. Gocentienė.
  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  3. Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 516
  4. Gordoma. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 703 psl. (lenk.)
  5. Kazys Misius ir kiti. Gardamas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 420 psl.
  6. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Gardamas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 576
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Gardamas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 234 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

ŠVĖKŠNA – 12 km
Žakainiai – 2 km
Ramučiai – 5 km
ŠILUTĖ – 16 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Šyliai – 6 km
ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS – 7 km