Francisco Ribalta
Fransiskas Ribalta arba Frančeskas Ribalta (isp. Francisco Ribalta, kat. Francesc Ribalta, 1565 m. birželio 2 d. Leridoje – 1628 m. sausio 12 d. Valensijoje) – ispanų baroko dailininkas, daugiausiai tapęs religinius siužetus.[1] Jis pirmasis iš ispanų pradėjo naudoti tenebrizmo techniką. Ribalta padarė didelę įtaką kitiems ispanų tapytojams, pavyzdžiui, Bartolomėjui Estebanui Muriljui, Fransiskui Surbaranui, Diegui Velaskesui.
Nuo 1581 m. Madride privačiai mokėsi dailės. Ankstyvojo laikotarpio kūrybai turėjo įtakos italų manierizmas. Nuo 1599 m. gyveno Valensijoje, čia įkūrė studiją.
Kūrybai būdinga monumentalumas, natūralizmas, nesudėtinga kompozicija, realizmo jungimas su misticizmu, išryškintas žmogaus psichologinis kontaktas su Dievu, šviesa ir tamsa sustiprintas paslaptingumo įspūdis, kiekvienam šventajam suteikta individuali charakteristika.[2]
Svarbiausi darbai: Nukryžiavimas (1582 ar 1586 m.), Paskutinė vakarienė (1606 m., Kristaus Kūno bažnyčioje Valensijoje), Kristus pasirodo šv. Vincentui Fererui (1605 m., Šv. Vincento Ferero koplyčioje), Tėvo Pranciškaus Jeronimo Simono regėjimas (1612 m.), Kelias į Kalvariją (1615 m.), Rauda (Sebastiano del Piombo triptiko kopijos), Šv. Pranciškus, apkabinęs nukryžiuotą Kristų (1620 m.), Kristus, apkabinęs šv. Bernardą (1625–1627 m.).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Francisco-Ribalta
- ↑ Francisco Ribalta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
|
Šis straipsnis apie menininką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |