Fjordas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Fjordas – ledyno pergilintas slėnis, paprastai siauras, tęsiasi žemiau jūros lygio ir užpiltas druskingu jūros vandeniu. Fjordas susidaro, kai ledynas atsitraukia, palikdamas U formos slėnį labai stačiais kraštais, ir jūros vanduo jį užlieja. Gylis gali siekti daugiau nei kilometrą. Galinė morena, susiformavusi slenkant ledynui, yra fjordo gale po vandeniu, todėl vieta, kur fjordas jungiasi su jūra, yra šiek tiek seklesnė.
Norvegijoje prie bendro fjordų formavimosi proceso prisidėjo dar ir tai, kad slegiamas ledyno žemės paviršius nugrimzdo, dėl to ledyno suformuotas slėnis yra žymiai gilesnis nei jį supanti jūra. Po ledyno ištirpimo žemės paviršius ėmė kilti į buvusią padėtį, tačiau labai lėtai (iki šiol Norvegija per metus pakyla maždaug 1 cm), dėl to, pvz., Sognės fjordas yra 1 300 m gylio, tuo tarpu Šiaurės jūros vidutinis gylis yra 94 m, o giliausia vieta nesiekia 775 m.
Fjordai puikiai tinka įrengti uostams, laivų statykloms, vystyti žuvininkystę.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Fjordų aptinkama:
- Antarktidoje,
- įvairiose Arkties vandenyno salose,
- Kanadoje,
- pietinėje Čilės dalyje,
- Grenlandijoje,
- Islandijoje,
- Airijoje,
- Juodkalnijoje,
- Naujojoje Zelandijoje,
- Škotijoje,
- Norvegijoje,
- Švedijoje,
- JAV.
Ilgiausi fjordai:
- Skorsbio užutėkis Grenlandijoje, ilgis 350 km,
- Sognės fjordas Norvegijoje, 203 km,
- Hardengerfjordas Norvegijoje, 179 km.
